TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Laisvę laivams, algas - įguloms!

2015 07 24 6:00

Ar prisimenat valdžios reakciją, kai pernai rugsėjį Rusijos pasieniečiai Barenco jūroje sulaikė ir į Murmanską nuplukdė Klaipėdos bendrovės „Arctic Fishing“ laivą „Jūrų vilkas“? 

Nesant jokio aiškumo, ar žvejyba vyko tarptautiniuose, ar Rusijos vandenyse, iškart sugriaudėjo mūsų šalies politinė artilerija: matėme prieš kameras atsistojusio premjero susirūpinimą, užsienio reikalų ministras iškvietė Rusijos ambasadorių paaiškinti arešto aplinkybes, pareikalavo paleisti laivo įgulą, žemės ūkio ministrė kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ir Europos žvejybos kontrolės agentūrą. EK, pasitikslinusi Rusijos pakeistas žvejybos rajonų koordinates, tąkart pasielgė atsargiai diplomatiškai: Lietuvai pasiūlė pačiai aiškintis, buvo pažeidimas ar ne. Apie Rusijos provokaciją, įtampos kurstymą ilgai diskutavo Seimo nariai ir politologai.

Vasarį Murmansko teismui išnagrinėjus bylą, „Jūrų vilko“ kapitonui paskirta 53 tūkst. eurų bauda, laivas paleistas. Keli iš 28 įgulos narių Lietuvos piliečiai tąkart grįžo namo vos kilus skandalui. O paskutinis taškas šioje istorijoje buvo padėtas visai neseniai: Klaipėdos apygardos teismas prieš mėnesį baigęs nagrinėti bylą įmonės vadovą nubaudė 25 tūkst. eurų bauda už nelegaliai įdarbintus užsieniečius. Politinė privataus krabų verslo gelbėjimo operacija baigėsi pažeidimų nagrinėjimu abiejose šalyse.

Ir štai dabar kita jūrinė istorija, visai nepanaši į pirmąją: įmonės pagrindinis akcijų savininkas yra valstybė, areštuotų laivų ne vienas, o penki (vienas jau parplaukė į Klaipėdą), streso apimtų jūrininkų klaipėdiečių ne trys, o daugiau kaip šimtas. Užsienio uostuose sulaikyti laivai yra ne žvejybiniai, o prekybiniai su negendančiais kroviniais - ir tai geriau, mat jei Dakare stovinčiame motorlaivyje „Raguva“ baigtųsi degalai ir išsijungtų elektra, triumų turinys nepašvinktų. Esminis abiejų atvejų skirtumas tas, kad žvejybinio laivo areštas buvo ūmus ir jaudinantis netikėtumas, o Lietuvos jūrų laivininkystės silpstanti gyvybė - impulsyvių politinių emocijų nekeliantis chroniško negalavimo reiškinys, krypstantis letalinės baigties link.

Kadangi laivai šįkart pakliuvo į spąstus penkiose skirtingose pasaulio šalyse trijuose žemynuose, čia daug asmeninių dividendų reikalavimu panaikinti areštus neuždirbsi - nėra ką kaltinti. Pirma pačiai valstybei reikia susimokėti skolas, uostų mokesčius, pirkti degalų ir neleisti numirti iš bado savo piliečiams. Pasakymas, kad įmonės padėtis sunki, vyksta derybos su banku, raminamojo poveikio neteko. Būtina prie senos skolos pridurti greitąjį kreditą, kokiomis sąlygomis - nežinia, bet, matyt, panašiomis kaip „bobutės paskola“. Tik ar nebus tai paskutinė morfijaus injekcija?

Partinio pamušalo Lietuvos jūrų laivininkystės laivų sulaikymams, kurių būta ne kartą ir anksčiau, neįmanoma prisiūti. Tai prasidėjo dar Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui. Septintus metus kaip žuvis krante į smėlį galvą daužanti įmonė, kai pinigai už parduodamą turtą sukišami į paskolų sąskaitas, nei politinės kairės, nei dešinės dėmesio netraukė. Užleista laivininkystės finansinė sveikata biurokratinio požiūrio neatlaikė ir palūžo. Iš nevilties pasitraukė paskirti vadovai. Todėl dabar ir prireikė skubios laivų gelbėjimo operacijos, kad nereikėtų prieš pasaulį valstybei raudonuoti iš gėdos.

Nesmagu ir šalies viduje, kad pagal elgesį su savo jūrininkais mažai kuo skiriamės nuo trečiojo pasaulio šalių. Kai ekonomikos dėsniai socialinę būklę pakėlė į kritinį pavojaus lygmenį, krante likę artimieji grąžo rankas dėl alkstančių vyrų ir tėvų, reiškiančių nepasitikėjimą įmonės vadovybe, kurios jau nelikę nė padujų.

O kaip laivai - materialinis turtas? Laivai - banko, tai tegu jis dabar ir rūpinasi, - apimti desperacijos nuleido rankas valdininkai, dalyvavę kuriant įmonės veiklos modelį nuo tada, kai 2001 metais privatizavus tuometę „Lisco“ atskirtas nuo keltų verslo trampinis laivynas išplaukė į plačiuosius vandenis.

Bet reikalas tas, kad bankai būna dar blogesni laivininkai nei valstybė. Kai prieš 20 metų žlungančios laivyno įmonės „Jūra“ laivams Žemės ūkio bankas suteikė paskolas vadinamajai Argentinos ekspedicijai, vyko patiklių jūrininkų, skiriamų vadovauti komercijai ir vėliau tampomų po teismus, atvira apgavystė. Tolimuose uostuose taip ir liko areštuoti dėl nelegalios žvejybos „Jūros“ laivai su dvokiančiais triumuose kalmarais, kurių žvejybos licencijoms įsigyti neužteko pinigų. Išgyventi įguloms tąkart padėjo vietos lietuviai ir įranga, kurią buvo galima išmainyti į maistą. Vyrai ėjo uždarbiauti į plantacijas, kūrė neformalias šeimas...

Po daugybės mėnesių grįžę į Klaipėdą jie miniomis pro apsaugą verždavosi prie aklinai uždaryto kasos langelio ir paskutiniais žodžiais plūsdami valdžią stebėjosi, kad toks jų gyvenimas - ne miražas. Apie tai be pagražinimų gali ilgas valandas pasakoti dar gyvi šių įvykių liudininkai kapitonai, ištrūkę iš košmaro ir kaip antausio sulaukę kaltinimų dėl padarytos žalos valstybei.

Argentinos ekspedicija, anuomet vadinta gelbėjimosi ratu „Jūros“ įmonei, tebuvo įkapės merdinčiajam. Tačiau atvejis netapo pamoka. Nors dabar kitas laikas, bėdos panašios dėl devynis kartus nepamatuotos verslo kreditavimo kainos. Fiziškai įguloms atgauti laisvę ir grįžti namo dabar lengviau, badauti neleis Tarptautinė jūrininkų federacija, bet kaip tada, taip ir dabar jūrininkai iš Afrikos ir Italijos rašo viešus laiškus, klausdami, kodėl valstybei turi dirbti nemokamai, kodėl jų laivai areštuojami, kodėl jie tapo valstybės įkaitais? Todėl šįkart, jeigu Lietuvos jūrų laivininkystės darbuotojai bus drąsesni už nuolankius „Jūros“ žvejus ir pasiryš bylinėtis dėl patirtos moralinės žalos ir įstatymų pažeidimų, valstybei taip lengvai kaip anąkart išsisukti nepavyks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"