TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Laisvos dvasios žmonės nebuvo „pagaminti Sovietų Sąjungoje“

2013 12 31 12:00

Prastesnį scenarijų sunku net įsivaizduoti. Dainininkas Olegas Gazmanovas sukėlė Baltijos šalių žmonių apmaudo bangą, kai per Rusijos Federacijos Konstitucijos dvidešimtmečio minėjimą Kremliaus didžiuosiuose rūmuose, į kuriuos buvo sukviesti užsienio šalių ambasadoriai, atliko Sovietų Sąjungą šlovinančią dainą „Sdelan v SSSR“ („Pagamintas SSRS“). O po to gruodžio 29 dieną koncertuodamas Lietuvos sostinėje Vilniuje ir manipuliuodamas žiūrovais, rusų atlikėjas pasiekė, kad jie patys paprašytų atlikti šią dainą. 

Kodėl „pagamintieji Sovietų Sąjungoje" tuo džiaugėsi? Gal nesuprato tapę pašaipos objektais? Apskritai kyla klausimas dėl tų žiūrovų realybės suvokimo. Ar jie nežino istorijos apie Lietuvos okupaciją? Nepastebėjo, kada ir kaip šalis išsivadavo iš sovietinio jungo? Ar tikrai supranta, kad dabar gyvena laisvoje Europos šalyje? Juk jie yra piliečiai valstybės, iš kurios į daugumą kitų Senojo žemyno kraštų gali keliauti laisvai – automobiliu, autobusu, traukiniu, lėktuvu, o jei nori, kad ir pėsčiomis. Ir niekas neuždraus ir nesustabdys prie sienų. Arba net emigruoti, kur tik pageidauja, jei Lietuvoje nepatinka gyventi. O pas mus gali atvažiuoti kas tik nori ir net sudainuoti savo kūrybos Sovietų Sąjungos ilgesio himną. O.Gazmanovo gerbėjams taip pat niekas netrukdytų paskui savo dievaitį keliauti į Rusiją. Tiesa, į šią pusę reikia vizų, bet jas gauti nesunku.

Populiariausiame socialiniame tinkle šiomis dienomis skelbiama daug nuomonių ir komentarų apie O.Gazmanovo koncertą ir tą atliktą kūrinį. Įstrigo, kad liberalas Remigijus Šimašius apie dainininko ir apskritai sovietizmo gerbėjus rašo: „Patys turime žinot, kad mes geresni ir stipresni. Jie turi tai žinoti. Ir jų vaikai turi tai žinoti. Ir teoriškai, ir praktiškai. Man labiau rūpi judėti pirmyn, o ne dairytis atgal. Kaip sakė Brazdžionis, „vergams palikim vergo naktį klaikią“. Bent jau tol, kol jie netrukdo mums džiaugtis laisve ir eiti pirmyn. Gal kuris jų užsinorės būti laisvas...“

Pritariu ir noriu kai ką jiems paaiškinti. Nežinau, gal žiūrovus, pageidavusius dainos, ir "padarė Sovietų Sąjungoje", bet aš gimiau okupuotoje Lietuvoje. Būdama jauna, skaičiau rašytojo Ernesto Hemingway‘aus knygą „Fiesta“, vaizduotėje su herojais vaikštinėjau po Paryžių, keliavau į Ispaniją. O užvertusi knygą liūdėjau. Mat anuomet ne tik kad į Prancūzijos sostinę negalėjau laisvai nuvažiuoti. Man nebuvo išduota viza net į kaimyninę Lenkiją. Sovietinio kalėjimo sienos į tą pusę buvo neįveikiamos. Gerai būtų, jei apie tai pamąstytų sovietizmo gerbėjai, nes daugeliui jų, jei nebuvo parsidavę KGB, sienos į laisvas šalis taip pat buvo aklinos.

Tačiau dabar jiems ir jų vaikams, man ir mano dukrai pasaulis atviras. Beje, šiuo metu ji studijuoja Vengrijoje. Ir piktinasi, kad vengrų išduotame dokumente yra įrašas, kad jos gimimo vieta – Vilnius, Sovietų Sąjunga. Dukra įsitikinusi, kad gimė Lietuvoje. Tiesa, okupuotoje sovietų. Ir aš gerai atsimenu, kad ją gimdžiau ne „moi adres - ne dom ir ne ulica, moi adres - Sovietskij Sojuz“ („mano adresas – ne namas ir ne gatvė, mano adresas – Sovietų Sąjunga“) – tokie buvo kadaise skambėjusios dainos žodžiai, – bet Vilniaus gimdymo namuose. Lietuvoje, prie kurios tada per prievartą buvo pridėtos sąvokos sovietų ir socialistinė. Ir dieną gerai atsimenu. Tai buvo sausio 13-oji. Laimingiausia mano gyvenimo diena. Lietuva tragiškomis spalvomis sausio 13-ąją nusidažė dar po devynerių metų. Tada šalis buvo neseniai atkūrusi nepriklausomybę.

Šiuo metu Belgijoje gyvenantys lietuviai taip pat žino, kad gimė Lietuvoje. Tuo įtikino ir šios valstybės institucijas. Gruodžio pradžioje buvo paskelbta, kad Belgijoje gyvenantiems Baltijos šalių piliečiams, gimusiems iki 1991 metų, nebebus išduodami oficialūs šios valstybės dokumentai su įrašu: „Gimimo vieta – SSRS“. Naujuosiuose dokumentuose bus įrašoma tik gimimo vietovė.

O kodėl O.Gazmanovo gerbėjai džiūgauja nuo žodžių „gimęs Sovietų Sąjungoje, pagamintas SSRS“? Nepavyko adaptuotis laisvėje, kuri neatsiejama nuo atsakomybės savarankiškai kurti savo gyvenimą, nelaukiant nurodymų, nesitikint, kad kas nors kitas už juos tai padarys? Tada tegul pagalvoja apie savo vaikus, apie jų galimybes gyventi be baimės, sakyti, ką galvoja, keliauti, kur nori, užsidirbti, kiek sugeba, veikti, kas patinka. Negi norėtų, kad jie viso šito netektų? Jei tikrai linki savo vaikams gero, turėtų stengtis jų neužkrėsti sovietiniu virusu, nes sunku pasveikti, kad vergiška dvasia išmoktų būti laisva.

Laisvė yra svarbiausias dalykas. Tai suvokiančiam žmogui niekada nepatiks žodžiai, kad jį „padarė“ kokia nors totalitarinė sistema. Taigi tai suprantantieji nėra „pagaminti Sovietų Sąjungoje“, nesvarbu, kada būtų gimę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"