TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lakštingala narve negali nečiulbėti

2015 05 25 6:00

Tokie tie paukščiai - ateina laikas ir gieda. Ir dar taip garsiai, kad kitados tą giedojimą išgirdusi poetė, nors ir neturėjo tinkamo gamtos mokslų išsilavinimo, sugebėjo tiksliai nustatyti diagnozę.

Populiarioje žiniasklaidoje ir trejetukininkų rašiniuose įprasta poetus lyginti su paukščiais. Ypatingai poetes, kurios, matai, būdamos labai jautrios prigimties, negali nepasidalinti su visuomene savo trelėmis t.y. eilėmis. Šis reiškinys, labiau pastebimas pavasarį, todėl, pasak kai kurių istorikų ir analitikų, lyrikos nekentę okupantai ir išrado nūnai vykstantį poezijos festivalį.

Kad pavasaris, bent jau Gintaro krašto poetams, - svarbus metų laikas, tarsi patvirtintų ir tas faktas, jog buvęs „vyresnysis brolis“ vieną storiausių savo literatūros žurnalų „Inostranaja literatura“ visą nuo pradžios iki galo paskyrė mūsų šalies plunksnos sesėms ir broliams kaip tik kovo mėnesį.

Šis kilnus poelgis suteikė daug džiaugsmo tautinio žodžio meistrams. Pasigirdo kalbų apie tai, jog Rusijoje esama „sveikų“ jėgų, kad pats laikas tiesti tarp tautų andai sugriautus tiltus ir kad „grožis išgelbės pasaulį“. Prie projekto prisijungė nemenkos rašytojų bei vertėjų pajėgos. Net pas Lietuvos kultūros institutas, kurio pagrindinis rūpestis - skleisti gerąją naujieną apie lietuviškus menus visame margame pasaulyje.

Nuo skurdo ir vietos skaitytojų abejingumo pavargę literatai jau sapnavo svaiginančius tiražus ir pilnutėlę Kremliaus suvažiavimų rūmų kolonų salę, pagarbioje tyloje besiklausančią Lietuvos partizano prisiminimų bei jaunųjų poetų lyrikos.

Tačiau tikro deguto į menamo medaus statinę įdėjo pats „Inostranaja literatura“ vyriausiasis redaktorius Aleksandras Livergantas. Duodamas interviu Lietuvos nacionalinei televizijai jis, tarp kitko, pasakė: „Aš žinau, kad Federalinė spaudos agentūra, t.y. Spaudos ministerija, parėmė mūsų numerį. Šiuo metu Rusijoje vyksta literatūros metai ir kiekvienas storas žurnalas, taip sakant, atsako už kažkurią vieną buvusios tarybinės respublikos literatūrą ir nacionalinę literatūrą Rusijos viduje. Mums, taip sakant, teko Lietuva. Tiesa, mes patys norėjome, kad tai būtų lietuvių literatūra. Į tai buvo pažiūrėta labai palankiai“.

Kas į tai pasižiūrėjo „labai palankiai“ galime tik paspėlioti. Gal tai Rusijos Federacijos valstybės dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas? Būtent jis praėjusių metų pabaigoje patvirtino valstybinę literatūros metų programą, kurioje, be kitų, puikuojasi tokie svarūs renginiai kaip „Tarptautinis rašytojų forumas „Literatūrinė Eurazija“; tarptautinė konferencija „Krymas 2015“; visos Rusijos rašytojų, rašančių karo tematika, pasitarimas; jaunųjų šiaurės Kaukazo rašytojų pasitarimas. Sutikite, džiugu, kad šioje mozaikoje pasirodė ir lietuviškos spalvos.

O gal palankumą Lietuvai parodė pats V. Putinas, pernai gruodžio 24 d. pasirašęs dokumentą Nr. 808, kuriame tiesiai pasakyta: „valstybės kultūros politika yra neatskiriama nacionalinio saugumo strategijos dalis“?

Kas dabar ieškos į tai atsakymo? Lietuvos kultūros institutas? Jam vadovaujanti Kultūros ministerija?

O gal patys rašytojai, iš begalinio noro čiulbėti, žydintį alyvų krūmą iškeitę į surūdijusį narvą?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"