TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Latvija rengiasi istorinei klaidai?

2016 06 18 6:00

Apsidairyti dar spėsime, bet trijų Baltijos valstybių šimtmečių sukaktys ateis labai greitai. Artėja, artėja.

Mes dairomės į jas – Latviją ir Estiją: ką daro, planuoja, kaip švęs. Ar užmojai labai ambicingi? Jos dairosi į mus. Priverstos pabrėžti, kad mūsų valstybingumas seniausias. Ir kad mes su Vasario 16-ąja – pirmieji.

Mums besidairant ir belyginant atrodo, kad kaimynų sukakčių šventimo iniciatyvos – svaresnio turinio. Mažiau pompastikos ir išviršybės.

Tvarkingumu mus gerokai lenkiančioje Estijoje iškilmes ketinama pradėti jau kitų metų balandį. Rimtai tam ruošiamasi. Ir ruošiamasi nenuleisti rankų iki pat 2020-ųjų vasario.

Estams be galo svarbi aplinkos kultūra. Su ja susiję darbai – bene pati svarbiausia šimtmečio šventimo kryptis. Susitvarkyti: dar labiau, dar patogiau, dar ekologiškiau. Bus renovuoti 15 miestų centrai. Estai sako, kad 15 miestų centrinės dalys bus paverstos itin jaukia ir draugiška visuomenine erdve. Tai, matyt, reiškia ir galutinį apsivalymą nuo sovietinio ubagyno ženklų, sandėliukų estetikos ir panašiai. Tvarkysis, puošis, atjaunės ir pamodernės Talinas, Kuresarė, Pernu, Rakverė, Valga ir dar dešimt miestų.

Estai sodina ir dar sodins ąžuolynus. Ąžuolynų nebus per daug. Kiekviename – mažiausiai po šimtą medžių.

Estijoje švęsti raginamas kiekvienas kaimas. Jie gali išsirinkti kurią nors vieną 2018-ųjų metų dieną savo atskiram šventimui. Tai reiškia, kad bus laukiami visi norintieji ten apsilankyti. Nedidelės vaišės – galbūt. Ir jau tikrai – kartu bus veikiama kas nors naudinga, reikalinga bendram labui.

Estijoje švęsti kviečiamas kiekvienas: miestas, kaimas, gyventojas. Šimtas inkiliukų mokyklos parke, namai, nudažyti kuria nors iš Estijos vėliavos spalvų ir panašiai, sumaniai ir išradingai. Planai, siūlymai, svarstymai išsakomi tinklalapyje ev100.ee. Visuomenė labai aktyvi – dauguma galvoja, ką padovanos savo šaliai tokia neeiline proga.

Štai Estijos muzikantai sumanė iniciatyvą – kviečia paaukoti muzikuojantiems vaikams, kad šie galėtų įsigyti instrumentų, turėtų kuo groti. Kad muzika Estijoje skambėtų dar ilgai.

Latvija iki šimtmečio tikisi užbaigti Likimo sodą – ypatingą landšafto architektūros kūrinį Dauguvos upės saloje Kuoknesės miestelyje. Tai vieta, kur susieina praeitis, dabartis ir ateitis – tiek žmogaus, tiek valstybės. Susieina, kad apmaldytų praeitį, duotų jėgų šiandienai, įkvėptų įgyvendinti svajones rytoj.

Pavydime latviams tokios vietos.

Taip pat jau beveik tobulai sutvarkytų Rundalės rūmų su parku. Rundalė – perlas vidury Žiemgalos laukų – kažkada spindėjusi, paskui tarsi Erškėtrožė ilgam užmigusi. Bet dabar prisikėlusi. Gera vieta švęsti, džiaugtis, stebėtis. Latviams – savimi pačiais, svečiams – latviais.

Bet iš Latvijos atsklinda ir nerimastingų gandų. Esą valstybės šimtmečio proga rengiama dovanėlė – Latvijos pilietybė visiems nepiliečiams. Žmonėms, kurie turėjo tikrai nemažai laiko įvykdyti natūralizacijos sąlygas ir gauti Latvijos pasus. Jeigu to nepadarė, vadinasi, tokia padėtis juos tenkina. Arba Latvijos pilietybė (kaip ir šalis, kurioje gyvena) jiems atrodo svetima, nepriimtina. Taigi šita dovanėlė jų nelojalumo Latvijai nepašvelnintų, kaip galbūt kai kas naiviai tikisi.

O jeigu kai kas naiviai tikisi taip sušvelninsiąs geopolitines grėsmes, tai čia reikėtų prisiminti Ukrainą. Juk Krymo gyventojai, referendume balsavę už prisijungimą prie Rusijos, turėjo Ukrainos pasus.

Tegu šie gandai iš Latvijos taip ir lieka gandais.

O mes? Mes, regis, dar visai neseniai šventėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Pasklido Dainų šventės telkianti jėga. Labai vykęs projektas buvo istorinių dokumentų ir šaltinių paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje – vaizdžiausia ir įdomiausia istorijos pamoka, kokia tik gali būti.

Gal truputį išsisėmėm? Ir šiaip – sunkoka imtis asmeninių pilietiškų iniciatyvų. Vis dar „ne mano kiaulės, ne mano pupos“? Užkrečiamas vangumas ir apkiautimas, kuriam toną gyvenime kasdien duoda armija valdininkų, biurokratų, formalistų? Veikėjų, nutempusių valstybę į nomenklatūrinių priklausomybių liūną.

O aš? Aš irgi dar nežinau, ką reikės padovanoti. Bet jau galvoju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"