TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Latvijos išprievartavimas?

2007 03 15 0:00

Tai vyksta mums matant. Prieš dešimt metų parengtą Latvijos ir Rusijos sienos sutartį Maskva atsisakinėjo pasirašyti keldama visokių priekabių, nors 1944 metais (kai grįžo SSRS kariuomenė ir valdžia) jos pasiimtas Abrenės rajonas sutartyje jau buvo paliktas ir įteisinamas kaip Rusijos teritorija. 2004 metų gegužę Rusijos prezidentas pažadėjo ES viršūnėms, kad sutartis bus tuoj pasirašyta. Po to Rusija iškėlė sąlygą, kad Latvijos prezidentė dalyvautų 2005 metų gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje. Dalyvavo, bet tai nepadėjo. Latvija mėgino susitaikyti su konstitucine problema - dalies teisėtos teritorijos, kuri buvo atimta pažeidžiant net SSRS įstatymus, savanorišku atidavimu. Problemą tikėjosi apeiti, kai galų gale 2005 metais priartėjo sutarties pasirašymas ir ratifikavimas, papildomu Vyriausybės išaiškinimu. Tokį paaiškintą teritorijos atidavimą Rusija paskelbė esant latvių "teritoriniu reikalavimu", atsisakė užbaigti sutarties procedūrą, o prezidentas V.Putinas net pareiškė būdinga pagarbia maniera, kad Latvija gausianti padvėsusio asilo ausis, bet ne Abrenės rajoną. Taip dalykai sustojo, porai metų įšalo, kol neseniai kažkas kažkur pradėjo nervintis, o Rusija - spausti Latviją, kad ši atšauktų savo išaiškinantį pareiškimą - būtent, jog sienos sutartis nesietina su sovietų okupacijos pasekmėmis ir neatima Latvijos piliečiams bei valstybei tų teisių (turbūt į kompensaciją), kurias jiems garantuoja tarptautinė teisė.

Ir Latvija pasidavė, jos Vyriausybė atšaukė 2005 metų išaiškinantį pareiškimą. Ar tai reiškia, kad sienos sutartis vėl sietina su 1940 - 1944 metais ir yra sovietų okupacijos pasekmė? - tikriausiai taip toli latvių politikai nemąstė. Bet Rusija galės aiškinti, kad Latvija ir SSRS okupacijos nuskriaustieji jos piliečiai dabar atsisakė visų teisių dėl anuomet patirtų netekčių ir nuostolių. Jokio savo, tai yra, naujo paaiškinimo latviai nedrįs nė mėginti. Vadinasi, geriau anos 2005 metų deklaracijos (išaiškinančio pareiškimo) nė nebūtų buvę, negu dabar ją naikinti. Tartum save. Betgi sakosi patenkinti.

Lieka nuoroda į 1991 metų rugpjūčio 21 dienos Konstitucinį Įstatymą dėl Latvijos Nepriklausomybės, kuris vis dėlto sako apie valstybės tęstinumą, pamini ir okupaciją bei aneksiją. Aršusis pulkininkas V.Alksnis (latvių anūkas Valstybės Dūmoje) jau reikalauja Maskvoje, kad Rusija nesutiktų nė su tokiu Latvijos tapatybės ir tiesos konstatavimu. Ką sužais aukštieji Kremliaus vadovai, pamatysime. Jau jie laimi, tad netrukus pareikalaus daugiau.

Teisingumo ministras G.Berzinis pareiškė ir įrašė į Vyriausybės protokolą, kad dabartinė sienos sutartis prieštarauja Konstitucijai. Premjeras A.Kalvitis mano, kad neprieštarauja. Konstitucinis Teismas tars savo žodį. Piliečių apklausa parodė, kad 79 proc. nepritaria tokios sutarties pasirašymui dabar. Gyventojų (!) apklausa - kad apie 66 proc. remia. (Iš to atrodo, kad jei visi gyventojai kuo greičiau gavę pilietybę balsuotų lemdami politiką, Latvijos kelias pakryptų. Tikriausiai toks bus naujas Rusijos reikalavimas). Kai kurie politikai sako, kad po to, kai dešimt valandų ginčijęsis Seimas balsavo, kad Vyriausybė būtų įgaliota pasirašyti sutartį, Konstitucinis Teismas nieko nepakeis. O jeigu? Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas dar aiškina, kad Europos Sąjunga nesuteikė paramos, liepė tvarkytis patiems. Tačiau Latvija nepasinaudojo proga ir neiškėlė jokio reikalavimo kaip ES narė, kad palengvinto vizų režimo sutartis su Rusija (sienų kirtimas!) būtų sąlygota Rusijos ir ES sienos sureguliavimu. Manau, kad paramos gali tikėtis tik tie, kurie patys save remia. Sunkoka bus pažeminimą rodyti kaip laimėjimą. Mažas laimėjimas gal yra, ir Europos Sąjungos vadai bus patenkinti, kad Rusija patenkinta, bet kaina labai didelė. Guodžiamasi nebent tuo, kad Rusijos spauda šiek tiek sušvelnino toną Latvijos adresu. Tai dabar, bet valdomos spaudos tonai lengvai paderinami ir kitaip.

Kam broliams latviams viso to reikėjo?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"