TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Laukiant istorijos nuosprendžio

2009 07 07 0:00

Po kelių dienų baigsis antroji prezidento Valdo Adamkaus kadencija. Kad ir ką apie jį galvotum, V.Adamkus dešimt metų buvo valstybės vadovas, kalbėjo Lietuvos vardu, jai atstovavo tarptautinėje arenoje. Kaip ir kiekvieno prezidento, jo vieta Lietuvos istorijoje užtikrinta.

Gegužės pabaigoje LNK laidoje "Savaitės panorama" V.Adamkus pripažino, kad per antrąją kadenciją jis sulaukė nemažai kritikos. "Manau, jog palyginimas, kad per pirmąją kadenciją prezidentas buvo veržlus, ryžtingas, o antrosios metu jis miegojo ir naudojosi visais patogumais, yra individualus vertinimas, o objektyviai įvertins laikas ir istorija." Teigiamo istorijos vertinimo tikisi kiekvienas prezidentas, ypač tie, kurie neteko žmonių pasitikėjimo ar buvo laikomi neveiksmingais. JAV prezidentas George'as Bushas irgi viliasi, kad istorijos sprendimas bus švelnesnis negu jo amžininkų.

Tokia viltis nėra visada bergždžia. Bet vargu ar V.Adamkus sulauks teigiamo Klėjos nuosprendžio. Ir pats bus atsakingas. Jei jis būtų tenkinęsis viena kadencija, jo istorinis palikimas būtų visiškai kitas.

Politikai, ypač norintys būti prezidentais, nėra kuklūs žmonės. Tik savimi labai pasitikintis žmogus gali manyti, jog jis turi tiek patirties, išminties ir žinių, kad jis labiau negu bet kuris kitas pilietis tinka vadovauti kraštui. Gamta ir likimas esą jam padovanojo ypatingų savybių, o tauta turi susiprasti ir pritarti jo kandidatūrai.

Šitokiam mąstymui V.Adamkus pasidavė ne vieną kartą, bet tris. Būdamas 77-erių jis tebelaikė save nepakeičiamu.

Per pirmąją pirmosios kadencijos dalį savo nenuilstamomis pastangomis bendrauti su žmonėmis, jiems pranešti ir išaiškinti savo sprendimus V.Adamkus sukūrė naują prezidentavimo būdą, kuris ryškiai skyrėsi nuo jo pirmtako Algirdo Brazausko. V.Adamkaus netenkino vien reprezentacinis vaidmuo. Jis plėtė prezidento galias, stengėsi vidaus politiką veikti tiek pat, kiek užsienio bei suteikti ryškesnius kontūrus prezidento pareigybei. Dažnai reikėjo improvizuoti, nes nebuvo nusistovėjusių normų, kurios nustatytų veiklos parametrus.

Kintant aplinkybėms, V.Adamkus ieškojo naujų veikimo būdų, stengėsi sustiprinti prezidento instituciją. Kartais sekdavosi, kartais ne. Jis nebijojo mesti iššūkių konservatorių vadovaujamai Vyriausybei, pareikalavo, kad premjeras Gediminas Vagnorius atsistatydintų. Nors Seimas pareiškė pasitikėjimą premjeru, G.Vagnorius nutarė pasitraukti iš pareigų, gal dėl to, kad numatė artėjančią ūkio krizę. Bet V.Adamkus įrodė, kad konfrontacija su populiariu prezidentu brangiai kainuoja jam besipriešinančiai politinei jėgai.

Per 2000 metų Seimo rinkimus V.Adamkus stengėsi sukurti sau palankią politinę jėgą, kuri būtų atsvara konservatoriams ir LDDP bei socdemams. Jo palaikoma Naujos politikos koalicija nepatenkino lūkesčių ir greit iširo, bet vien mėginimas ją suburti rodė prezidento ryžtą nelikti politikos stebėtoju.

Po 2001 metų prezidento aktyvumas gerokai sumažėjo. Jis labiau atsiribojo nuo kasdienės politikos, stengėsi labiau pabrėžti savo moralinį, o ne politinį autoritetą. Bet jis liko politinio gyvenimo centre.

Per pirmąją kadenciją pradėjo ryškėti kai kurie neigiami V.Adamkaus, kaip prezidento ir politiko, bruožai, ypač polinkis atsakomybę už nesėkmes suversti kitiems. Prezidentas buvo vienas uoliausių "Mažeikių naftos" pardavimo amerikiečių bendrovei "Williams" šalininkų. Kilus pasipiktinimo audrai, V.Adamkus atsiribojo nuo savo paties uoliai peršamos sutarties, net darė užuominų, jog jis buvo amerikiečių apgautas. Prezidentas neteko valios imtis kontroversinių politinių sprendimų, taupė savo sukauptą politinį kapitalą ir populiarumą.

Antroji kadencija, ypač jos antroji pusė, gerokai skyrėsi nuo pirmosios. V.Adamkus neturėjo aiškių strateginių siekių, galėjusių suteikti gaires jo veikimui. Jis tapo labiau izoliuotas ir priklausomas nuo oficialių ir neoficialių patarėjų, kurie dažnai juo manipuliavo.

Per antrąją kadenciją V.Adamkus mažai ką darė, o kai ko nors imdavosi, dažnai klupdavo. Net didžiausi jo rėmėjai negali nurodyti reikšmingesnių vidaus politikos laimėjimų. Pats prezidentas taip dažnai aiškino, kad neturi reikalingų galių ir įgaliojimų, kad ilgainiui įsitikino teiginio tiesa.

Jis pritarė "Leo LT" kūrimui, nors vienu kritišku žodžiu būtų galėjęs sustabdyti visą aferą. Kilus konfliktui tarp Seimo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) dėl pažymų perdavimo, prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tuo atiduodamas teismui sprendimo teisę, kuri jam priklauso. Jis nekritikavo tragiškai nevykusios Gedimino Kirkilo Vyriausybės net bręstančios ūkio krizės akivaizdoje.

Ilgainiui nutrūko šio šilto žmogaus - mokėjusio puikiai bendrauti su žmonėmis - ryšiai su paprastais piliečiais. Pernai prezidentas pasakojo, kad jis stebėjo prie prezidentūros vykstančią demonstraciją prieš "Leo LT" ir savo širdimi buvo su aikštėje susirinkusiais žmonėmis. Kadangi nežinia, "ar aikštėje stovint galima ką išspręsti", valstybės vadovas neišėjo su jais pasikalbėti, kaip ir nebandė spręsti daugelio Lietuvos problemų.

V.Adamkus supranta, jog antroji kadencija nebuvo itin sėkminga. Kartu su savo aplinka jis pabrėžia tariamus Lietuvos užsienio politikos laimėjimus. Jis ne kartą sakė, kad užsienio politikoje "antroji kadencija buvo laikotarpis, kuris žibės dar ne vienus metus". Manau, kad jis klysta ir kad Lietuvos užsienio politikos pergalės yra miražas.

Jei V.Adamkus būtų tenkinęsis viena kadencija, jam nereikėtų laukti teigiamo istorijos sprendimo, nes antrosios kadencijos nesėkmės nemestų šešėlio ant pirmosios kadencijos laimėjimų.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"