TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Legendos ir tikrovė

2011 10 19 10:18

Adomas Mickevičius svarstė: kodėl lietuviai viduramžių Europoje, sukūrę galingiausią valstybę, sunyko. 1843 metų kovo 24 dieną Paryžiuje College de France klausytojams poetas pasakojo, kaip senovės lietuviai grūmėsi dėl savo egzistencijos, o išskirtiniu jų tikėjimo bruožu jis laikė toleranciją.

Todėl lietuviai, pasak poeto, nematė nieko blogo, kai jų giminaičiai priimdavo kitą tikėjimą, o prijungtų prie savo valstybės teritorijų gyventojams savojo neprimesdavo. Šiuo lietuvių bruožu ir naudojosi kaimynai, kuriems darė įspūdį lietuvių ištvermė ir sugebėjimas prisitaikyti prie naujojo krašto. Įsileisdami į savo sostą lietuvį, jie žinojo, kad niekuo nerizikuoja. Dar daugiau - lietuvių kunigaikščiai paprastai energingai gindavo savo naująją tėvynę. Tokia tolerancija, A.Mickevičiaus nuomone, pražudė lietuvius, nes jie greitai netekdavo savasties ir įsiliedavo į kitą kultūrą. Tik XIX amžiuje panašūs pastebėjimai atvėrė akis ne vienam lietuviui.

Ar ne verta prisiminti šią patirtį, kai vėl norime būti kuo nors kitu, tik ne lietuviu? Galbūt tai nusako mūsų mentalitetą? Nuolaidžiavimas - viena mūsų būdo savybių? Aukščiausi mūsų krašto pareigūnai verkšlena: "Esame mažytė valstybė..." Liuksemburgas dešimteriopai mažesnis. Albanija perpus mažesnė ir gyventojų turi mažiau. Belgija daugiau negu perpus mažesnė. Šveicarija, Danija, Olandija mažesnės negu Lietuva. Tiesa, jose gyventojų gerokai daugiau. Bet jos neveja iš savo krašto žmonių. Neverskime bėdos okupantams. Taigi, esame mažulėliai savų pačių akyse. Tokiais savo postringavimais menkstame ir kitų akyse.

Mėgstame pasakoti apie save nebūtus dalykus. Nesutikau nė vieno artimo žmogaus, kuris džiaugtųsi kaimyno nelaime. Mėgstame užgaulioti kaimiečius. Didelę savo gyvenimo dalį praleidžiu kaime. Negaliu skųstis nė vienu kaimynu.

Tik čia peršasi viena liūdna gaidelė... Sunku gyventi kaimo žmogui. Kur jam padėti užaugintas gėrybes?.. Kur parduoti? Prekybininkai noriai bendrauja tik su latifundininkais. Niekada Lietuvoje nebuvo tiek nedirbamos žemės, o lietuvis prisirišęs prie žemės. Dabar ūkininkas paliktas likimo valiai. Jaunuoliai iš kaimo skaudančia širdimi traukia svetur, nes nežino, kur gimtinėje panaudoti savo energiją, ką joje veikti.

Kalbama apie pavyduolius. Esą pavydas - lietuvių būdo bruožas. Argi? Taip, jo esama, tačiau labiausiai pastebimas tarp tų, kurie save priskiria elitui. Todėl šie ir seka tokias pasakas. Bandoma diskredituoti labiausiai Lietuvos valstybingumui nusipelniusius asmenis. Iki pat mirties juodintas Justinas Marcinkevičius. Net okupacijos metais neišlieta tiek šmeižto prieš Joną Basanavičių. Šis veiksmas turi racionalų kontekstą: vieni mielai integruotųsi į kokią nors kitą didesnę tautą, kiti nesugalvoja, kaip kitaip atkreipti į save dėmesį.

Šiuo požiūriu niekuo neišsiskiriame iš kitų europiečių. Dar XIX amžiuje Friedrichas Nietzche rašė, jog nevykėliai susiburia prieš talentinguosius. Kiek žinau, vokiečių filosofas nepažinojo nė vieno lietuvio. Teisus F.Nietzche: nevykėliai vangiai prisipažįsta esą tokie, o puldami talentus taip jie į save atkreipia dėmesį.

Krašto tradicijas ir požiūrį į save didele dalimi formuoja istorijos žinojimas. Negalėčiau teigti, esą neturime rimtų istorikų darbų. Visų pirma prie tokių priskirčiau Lietuvos istorijos instituto rengiamą daugiatomę Lietuvos istoriją. Tik ji nesulaukia daugiau dėmesio. Mokytojai jos neišgali įsigyti. Kai kam savo krašto praeities juodinimas tapo prestižo dalyku. Siekiame išguiti šviesią Lietuvos praeitį iš žmonių atminties.

Prieš keletą metų per visuomeninį transliuotoją LTV Liudvika Pociūnienė vedė puikią laidą "Laiko ženklai". Dabar visuomeninio transliuotojo studijoje kartkartėmis apie lietuviškąjį nacionalizmą postringauja Virginijus Savukynas. Kai mūsų ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė paaiškino lenkams, kuo užsiima Lietuvos lenkų rinkimų akcija, V.Savukynas apkaltino ją "antilenkiškų nuotaikų kurstymu". Stebiesi: ar kaltintojas buvo susipažinęs su jos kalbos tekstu.

Žiūrėdamas LTV laidas "Tūkstantmečio vaikai" arba " Ateities lyderiai" išgirsti, kad paklaustas eteryje nė vienas "lyderis" nežino Kęstučio žmonos vardo, o pateikus kelias eilutes iš Lietuvos himno tik vienas iš 12 atsakė, iš kur jos.

Pavartykime mokyklų programas ir rasime atsakymą "Kodėl?" Siekiame išugdyti ne Lietuvos, o "pasaulio" pilietį. Ir dar stebimės, kodėl jaunimas bėga iš mūsų krašto.

Šitą "mokyklų pertvarką" pradėjo ponia "socialdemokratė" Roma Žakaitienė, o užbaigė ponas liberalas Gintaras Steponavičius. Pasiekėme ribą. Toliau jau nelieka Lietuvos.

1918 metais paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, visų pirma susirūpinta tautos švietimu. Tada krašto ūkio padėtis tikrai buvo blogesnė negu 1990-aisiais. Steigiamas Lietuvos universitetas (1930 metais pervadintas į Vytauto Didžiojo universitetą).

Trūko savų profesorių. Tad buvo kviečiami užsieniečiai su sąlyga, kad po 3 metų gebės skaityti paskaitas lietuviškai. Ir išmoko. Profesorius Levas Karsavinas net tapo Humanitarinio fakulteto mokslo darbų vadovu. Pakviestas iš Paryžiaus į Kauną ir čia išrinktas universiteto profesoriumi, savo draugui į Paryžių L.Karsavinas rašė, kad jis niekur kitur nepatyrė, kad būtų tiek dėmesio skiriama mokslui, tautos švietimui, kaip Lietuvoje. "Tu neįsivaizduoji, čia profesoriaus atlyginimas lygus ministro..."

Tada puikiai suprasta, kad tautos gyvastis - kultūra, todėl jai puoselėti ir buvo skiriama tiek dėmesio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"