TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Leiskime balsuoti nuo 16 metų

2014 04 18 6:00

Neseniai teko dalyvauti diskusijoje su liberaliu jaunimu, kalbėjome apie galimybę Lietuvoje leisti balsuoti nuo 16 metų. Dabar aktyvi teisė politiniuose rinkimuose (balsuoti) įgyjama sulaukus pilnametystės - 18 metų. Apie šios taisyklės pakeitimą mūsų šalies politikoje kalbama mažai. Tačiau galbūt taip įmanoma padidinti susidomėjimą rinkimais?

Atsižvelgiant į pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų valstybėse mažėjantį, o naujose Vidurio ir Rytų Europos demokratijose nedidėjantį aktyvumą rinkimuose, įvairūs siūlymai, kaip šias tendencijas sustabdyti, yra labai aktualūs. Balso teisės išplėtimas, apimant 16 metų sulaukusius gyventojus, yra vienas politologijos teorijoje minimų būdų. Praktiškai toks siūlymas jau įgyvendintas keliose valstybėse (Brazilijoje, Ekvadore), taip pat ir vienoje Europos Sąjungos (ES) narėje – Austrijoje. Kai kurios šalys šią reformą pritaikė arba ateityje pritaikys vietos valdžios rinkimams. Dalyje Norvegijos savivaldybių tai išbandyta 2011-aisiais. Maltoje nauja tvarka įsigalios nuo 2015 metų.

Iš pirmo žvilgsnio amžiaus cenzo sumažinimas rinkimuose gali atrodyti keistas – 16 ir 17 metų žmonės dar mokosi mokykloje, jie nelaikomi suaugusiaisiais, o 18 metų yra beveik visuotinai pripažinta pilnametystės riba. Vis dėlto jei į rinkiminį aktyvumą žiūrėsime kaip į įprotį, kurio susiformavimui reikalingos atitinkamos sąlygos, kaip tik 18 metų riba yra mažiau pagrįsta. 18-19 metų sulaukę žmonės įprastai įstoja į universitetus, palieka vietos bendruomenę, mezga naujas pažintis ir bando įsitvirtinti naujoje aplinkoje. Dėl to sumažėja galimybės ir norai domėtis viešaisiais reikalais. Būtent tokiame amžiaus etape pirmą kartą įgijus teisę balsuoti paprastai ja pasinaudojama retai.

Kita vertus, 16-18 metų gyvenimo tarpsnis itin tinkamas tam, kad susiformuotų balsavimo įprotis. Paskutinėse mokyklos klasėse besimokantis asmuo įgauna tam tikrą istorijos ir politikos supratimą, kurį suteikia mokykla ir šeima, turi visas galimybes domėtis vietos bendruomenės reikalais. Mokykloje suteikiamos ir bazinės žinios apie politologiją, pvz., ES ir NATO, Lietuvos politinę raidą po nepriklausomybės. Baigus mokyklą ir pasirinkus specialybę, kur šie dalykai neakcentuojami, net minimalios žinios greitai išgaruoja.

Populiariausi argumentai prieš balsavimo teisės suteikimą 16 metų asmenims: tokie jauni žmonės neturi motyvacijos, nepakankamai išmano politinius procesus, jų sprendimai renkantis partiją ar kandidatą gali būti nekokybiški. Visgi Austrijoje atliktos empirinės studijos rodo, kad šiuo atžvilgiu 16-18 metų rinkėjai nuo kitų, kiek vyresnių jaunimo grupių reikšmingai nesiskiria. Be to, pagal Markuso Wagnerio (Vienos universitetas) ir jo kolegų 2012 metais atliktą bei mokslo žurnale „Electoral studies“ publikuotą tyrimą, būtent 18-21 metų grupė pagal aktyvumą rinkimuose yra problemiškesnė, pasižyminti mažesne motyvacija balsuoti.

Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos kontekste egzistuoja šiek tiek įrodymų, kad jaunimo pasirinkimas gali būti abejotinas. Pavyzdžiui, iš 2008 metų apklausos, atliktos po rinkimų (ją užsakė VU TSPMI, atliko „Baltijos tyrimai“), žinome, kad beveik trečdalis greitu iškilimu ir atitinkamai greitu sunykimu pasižymėjusios Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos rinkėjų buvo iki 29 metų. Kita vertus, panašiai šios partijos elektorate buvo ir vidutinio amžiaus (40-49 metų) asmenų. Tai rodo, kad polinkis balsuoti už „vienų rinkimų hitus“ ar kitas populistines jėgas nėra vien jaunimo problema.

Apskritai klaida jaunus žmones, taip pat ir 16-18 metų, vertinti kaip monolitinę kategoriją. Šis amžius yra pakankama riba, kad išryškėtų diferencijacija tarp vertybių, pažiūrų ir apskritai požiūrio į politiką bei rinkimus. Apklausų duomenys rodo, kad tarp reikšmingų Lietuvos partijų didžiausią dalį (apie ketvirtadalį-penktadalį) jaunimo iki 29 metų savo elektorate turi dvi gana skirtingos politinės jėgos – Darbo partija ir Liberalų sąjūdis. Reikėtų pripažinti, kad amžius pats savaime itin konkrečių politinių pažiūrų nelemia, daug svarbesnė yra socializacija šeimoje ir bendras domėjimasis aplinka. Būtent pastarąjį aspektą tarp jauniausių rinkėjų galima būtų kiek pagerinti leidžiant balsuoti nuo 16 metų.

Žinoma, nereikia tikėtis, kad amžiaus cenzo rinkimuose sumažinimas iš karto padidintų rinkėjų aktyvumą. 16 ir 17 metų jaunimas nėra tokia gausi kategorija, kad trumpuoju laikotarpiu darytų reikšmingą įtaką. Tačiau privalome žvelgti į ilgesnę perspektyvą. Ateis laikas, kai vyriausius ir gana aktyvius mūsų rinkėjus politiniame gyvenime visiškai išstums karta, kuri šiuo metu mokosi pradinėse mokyklose. Būtent dėl to turime rūpintis, kad jauniausi mūsų šalies gyventojai kuo anksčiau susiformuotų pilietinę pareigą pasirodyti rinkimuose.

Dėl šių argumentų nematyčiau rimtesnių priežasčių, kodėl ateinančiuose savivaldos rinkimuose nebūtų galima pabandyti leisti balsuoti jaunimui nuo 16 metų. Keista, tačiau kalbant apie vietos valdžią parlamentinės partijos yra daugiau susikoncentravusios į debatus dėl tiesioginių merų rinkimų, kurių ilgalaikis efektas gali būti itin nenuspėjamas ir galbūt net žalingas. O apie Lietuvos politinei ateičiai, labai tikėtina, naudingą rinkimų reformą beveik nieko negirdėti ne tik Europos Parlamento, bet ir prezidento rinkimų fone. Galbūt kandidatams į prezidentus paprasčiausiai nereikia jaunimo balsų?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"