Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Leiskit dirpt. Taip dirpt neleisime

 
2017 05 12 6:00

Praėjo vos keli darbo mėnesiai, nenorėkite naktinių reformų, leiskite dirbti, baikite tyčiotis. Valdantieji sunkiai priima kritiką, net ir konstruktyvią. O jei ir aiškiai įvardijama, kad šaržuojama ar juokaujama, vis tiek kažin kodėl tai sulaukia neretai vaikiškos ir gana isteriškos reakcijos. Reikia pripažinti, jog šie valdantieji turi rimtų problemų tiek dėl turinio, tiek dėl to turinio pateikimo.

Nereikia būti ekspertu, kad suprastum elementarų principą: jei nekomunikuosi, to imsis kiti, ir viskas, kas atsidurs viešumoje, galbūt 180 laipsnių skirsis nuo žinios, kurią ketinai pranešti. Kitaip tariant, jei nenori, kad kas nors tyčiotųsi, pateiktų savas interpretacijas, bendrauk, ir daryk tai apgalvotai. Niekaip negalima pateisinti fakto, jog jau tiek laiko Seime, Vyriausybėje esantys žmonės negali pateikti aiškios žinutės ir argumentacijos dėl vieno ar kito sprendimo. Jei tikiesi, kad ką nors „suraitysi“ atsidūręs prie mikrofono, belieka priminti posakį, jog viltis yra tam tikros grupės žmonių mama. Ir tai ne patyčios, o tiesiog fakto konstatavimas. Negali politikas, kuris formuoja politiką ir privalo prisiimti atsakomybę už savo sprendimus bei atsiskaityti rinkėjams, nesuprasti tokių elementarių dalykų ir manyti, kad viskas čia gerai. Tai nenormalu, tiesiog taip neturi būti.

Ar galima tikėtis, kad „Facebook“ tinkle nepraūš cunamis, kai sveikatos reikalų ministras susitinka su Minedu? Ar galima tikėtis, jog bus ramu, kai kyla iniciatyvos „du po 50“? Ar galima tikėtis, kad nekils klausimų, kai Vyriausybės programą pristato kanclerė, kuri nelabai tam pasirengusi, o ne premjeras? Kur jis? Ar galima tikėtis, jog Seimo pirmininkui kalbant apie politikos ir verslo ryšių skaidrumą bei nepotizmą tam tikrose valstybės įstaigose, tačiau nesugebant aiškiai pasakyti, kokios tai įmonės, visi tylės ir nieko neklaus? Ne negalima. Ir taškas.

Nevalia kalbėti apie nepotizmą įmonėje X ir jos neįvardyti. Tai valstybės įmonė, tad piliečiai turi teisę žinoti. Taip, klausimas gali būti keliamas dėl to, kaip susitikimas su Minedu buvo komentuojamas socialiniame tinkle. Ribas turi jausti ir komentatoriai, nes kartais feisbukas sudaro įspūdį, kad gyvename storžievių, socializacijos nepaliestų piliečių visuomenėje. Tačiau nesuprasti ir negalvoti, kaip vienas ar kitas žingsnis bus priimtas, interpretuotas, ir visiškai ignoruoti komunikaciją yra tiesiog nenormalu.

Norisi palinkėti – pradėkite tinkamai dirbti, apgalvotai komunikuoti ir pamatysite, kaip palengvės.

Turime alkoholio vartojimo problemą. To niekas neneigia. Jos sprendimas buvo labai svarbus rinkimų kampanijos elementas. Ir kas nutiko? Kovos su alkoholizmu arkliukas virto asiliuku. Turėtų būti akivaizdu, kad kažkas ne taip, jei prasidėjo masinis nepasitenkinimas. Argumentas, jog tai tik interesų grupių veikimo rezultatas, nelabai įtikina. Nesugebama iš esmės įtikinti didžiosios visuomenės dalies. Ir tai akivaizdus įrodymas, kad kažkas negerai dėl turinio ir/arba komunikacijos. Žinoma, jei turinys blogas, menka tikimybė, jog išgelbės komunikacija. O dar kai atleidi visą Viešųjų ryšių skyrių, turbūt naivu tikėtis stebuklų.

Turime daug ir itin rimtų problemų švietimo srityje. Labai nekantriai laukėme darbo grupės parengto plano. Jis sukėlė daugiau klausimų, negu pateikė atsakymų. Vienas darbo grupės narių pareiškė, kad planas ambicingas ir įgyvendinamas. Tai bent! Turime planą, kuris net įgyvendinamas. Tai jau rimtas laimėjimas. Deja, ministrės tobulai įvaldyta išsisukinėjimo ir gražių žodžių retorika jau visai nebeįtikina. Vyriausybė dirba ne pirmą mėnesį, tad ta nuolat kartojama frazė „nėra kokybės, sieksime kokybės“ pradeda kelti erzelį. Galima piktintis kiek nori, kad visi griebėsi komentuoti sumanymą dėl mokslo metų pratęsimo. Tačiau daugiau nieko realaus juk nebuvo. O kai ministrė negali paaiškinti, kodėl tai daroma, išskyrus „taip yra užsienyje“, vėl kyla daug klausimų, ir net nesvarbu, ar tu sumanymui pritari, ar ne. Bet juk profesionalai kviečiami tam, kad ne nuolat kalbėtų apie problemas, bet turėtų realių jų sprendimų idėjų.

Dar blogiau, kai siunčiamos visiškai skirtingos žinutės arba kai stebime nuolatinę pozicijų kaitą. Neseniai Virginijus Valentinavičius rašė apie „valstiečių“ ir premjero u-turn, t. y. nuomonės keitimą 180 laipsnių kampu, ir citavo Margaret Thatcher, kuri tvirtino, jog padorios moterys taip nesielgia. Tačiau kaip pavadinti tai, kai tuo pačiu klausimu u-turn vyksta nežinia kiek kartų. Tai jau kažkas itin nepadoraus.

Neseniai „valstietis“ Zenonas Streikus savo paskyroje „Facebook“ tinkle aiškino vadybos principus ir teigė: „Pernelyg didelė kontrolė yra visiškai neveiksminga ir tampa nuostolių didinimo bei noro dirbti mažinimo priežastimi.“ Nesinori net galvoti, kas būtų nutikę, jei nebūtų buvę visuomenės kontrolės ir pasipriešinimo kai kuriais klausimais, net jei tai ir paskatino Seimo narius nedirbti. Jau geriau tegul jie nieko ir nedirba. Bet taip dirpti tikrai nebus leista. Tas pats Z. Streikus dar cituoja Oscarą Wilde'ą, kad „nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus darbas“. Todėl ir norisi palinkėti – pradėkite tinkamai dirbti, apgalvotai komunikuoti ir pamatysite, kaip palengvės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"