TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Leiskite veikti, leiskite vežti

2013 08 09 6:00

Į veikiančių žmonių laisvę dažnai žvelgiama įtariai, pamirštant svarbiausius laisvosios rinkos bruožus – laisvę veikti, laisvę susitarti, laisvę dirbti. O ar svarbi ši laisvė? Dažnas žmogus teigia, kad duok žmogui laisvę, tai jis sugalvos daryti „bet ką“. 

Pavyzdžiui, važiuoti per miestą mikroautobusu. Duok to vadinamojo mikriuko vairuotojui laisvę veikti, tai jis irgi sugalvos „bet ką“: vairuos kaip užsimanęs, lėks nepaisydamas maršruto, nustatys kokią norės bilieto kainą. "Mikriukas" neva bus senas ir smirdintis, o dar baisiau – spalvotas! Padabintas kokiu nors tigro raštu.

Kas gi visa tai sureguliuos, jeigu įsivyraus laisvosios rinkos chaosas be taisyklių? Atsakau: vartotojas.

Būtent vartotojai rinkoje turi reguliavimo galią – jų pasirinkimas pirkti prekes ar paslaugas iš vieno ar kito pardavėjo daro spaudimą, kuo ir kaip turėtų būti prekiaujama. Tad vietoj valdžios reguliavimo yra savireguliacija, kurią vykdo visi rinkos dalyviai. Kiekvieno atskiro mikroautobuso maršrutą diktuotų keleivių poreikiai. Jeigu Vilniuje prie Žaliojo tilto didesnis keleivių srautas, ten būtų populiarus mikroautobusų sustojimas. Jeigu atokiame miesto taške keleivių mažai, pro jį važiuotų mažiau mikroautobusų. Maršrutai būtų, bet juos nustatytų ne savivaldybė, o vežėjai. Keleiviai galėtų rinktis tarp blizgančio naujausio ar apysenio "mikriuko". Keleivių paklausa ir mikroautobusų pasiūla formuotų kelionės kainą. Būtų kainų įvairovė, galbūt kelionė mikroautobusu kainuotų pigiau už kelionę autobusu ar troleibusu.

Kokios būtų kelionių "mikriukais" kainos ir jų maršrutai, mes nežinome, nes laisvės šioje rinkoje Vilniuje nebuvo dar iki juos išnaikinant nuo šių metų liepos 1 dienos. Ir maršrutus, ir paslaugų kainas nustatydavo ne vartotojai, o sostinės savivaldybė. Savivaldybė formaliai tarsi ir atsižvelgdavo į gyventojų poreikius, tačiau net ir pats pajėgiausias kompiuteris nepajėgtų sukurti sistemos, kuri gyventojų poreikius žinotų ir tenkintų geriau negu paklausos ir pasiūlos sąveika rinkoje. Savivaldybei nustatant maršrutus nepadės jokie įrankiai, ar tai būtų darbo grupės, ar įmantrus modeliavimas, jeigu neleidžiama spręsti patiems keleiviams ir vežėjams.

Iki liepos 1 dienos Vilniuje veikė kad ir suvaržyta mikroautobusų rinka. Jau mėnesį nėra net ir jos. Konkurencijos taryba pripažino, kad be konkurso pasirinkdama teikti viešąsias vežimo paslaugas per savo kontroliuojamą vežėją Vilniaus savivaldybė suteikė akivaizdžią privilegiją, neužtikrino sąžiningos konkurencijos sąlygų ir pažeidė Konkurencijos įstatymą. Savivaldybė buvo įpareigota per 6 mėnesius panaikinti nustatytą pažeidimą. Tačiau baudos savivaldybei nėra paskirtos, nes įstatymas nenumato baudų už viešojo administravimo subjektų atliktus konkurencijos sąlygų pažeidimus.

Perskaitėte teisingai – įmonės gali būti baudžiamos už tikrus ar tariamus konkurencijos pažeidimus, tačiau kai valdžios institucijos iš ūkio subjektų ir vartotojų atima laisvę rinktis ir veikti, šie sprendimai lieka nebaudžiami. Per 6 mėnesius, per kuriuos savivaldybė turi pašalinti konkurencijos sąlygų pažeidimą, vežėjų mikroautobusais įmonių gali nebelikti, o savivaldybė net neturės pareigos kompensuoti jų patirtą tiesioginę žalą.

Tuo tarpu kiekviena diena be patogaus susisiekimo yra akivaizdi skriauda gyventojams, kurie yra priversti ieškoti mažiau patogių ir brangesnių būdų nusigauti iki savo tikslo.

Gyvenant ne laisvosios rinkos sąlygomis, nesuvaržytą laisvę veikti vienintelė turi valdžia. Laisvojoje rinkoje kainą ir kokybę reguliuoja vartotojai, o nelaisvoje rinkoje šiuos dalykus nustato ar riboja valdininkai – pagal savo norą ar įsivaizdavimą. Tarp pirkėjo ir pardavėjo įsispraudžia ir įvairių priežiūros institucijų reguliavimai, ir 25 Lietuvoje taikomi mokesčiai, kurie iškreipia natūralų rinkos veikimą.

Kiekvienas iš mūsų gali asmeniškai mėgti ar nemėgti mikroautobusų, gali jais naudotis arba ne. Svarbu, kad niekas nėra verčiamas jais naudotis, bet lygiai taip pat niekas neturėtų ir drausti jų veiklos.

Kalbos apie "mikriukų" spalvas ar jų senumą nukreipia dėmesį nuo svarbiausio dalyko – nuo laisvės veikti. Kaip rašė škotų filosofas Davidas Hume‘as, „retai visa laisvė prarandama iš karto.“ Todėl vežėjų mikroautobusais sunaikinimo atvejis neturėtų palikti abejingo nė vieno iš mūsų: šiandien kalbame apie "mikriukus", bet rytoj kalbėsime apie netinkama spalva nudažytų dviračių nuomą, konkuruojančią su tinkamos spalvos dviračių nuoma, o poryt gal bus ginčijamasi, ar šioje šalyje yra vietos nevalstybinėms švietimo ar sveikatos įstaigoms. Gali ateiti diena, kai virs diskusijos apie veiklą, iš kurios duoną valgote arba kasdien naudojatės Jūs, skaitytojau.

Simboliškas atsakymas, kurį XVII amžiaus pabaigoje išgirdo prancūzų finansų ministras Jeanas-Baptiste‘as Colbert‘as, pasiteiravęs, kaip galėtų padėti verslininkams. „Leiskite veikti“, - tarė jie. Šiandien šie žodžiai ne mažiau aktualūs nei prieš 350 metų. Laisvosios rinkos ir laisvės veikti idėjos nėra atgyvena, anachronizmas. Kaip ir anų laikų rinkos dalyviai, taip ir šiuolaikiniai verslininkai teprašo valdžios leisti veikti, leisti vežti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"