TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Leisti ar pražūti?

2010 07 30 0:00

Dar retas Lietuvoje atsakytų į klausimą, kas yra "iPad", nors jis jau pardavinėjamas ir mūsų krašte. "Apple" antrąjį šių metų ketvirtį pardavė net 3,27 mln. planšetinių kompiuterių "iPad", nors jie prekyboje pasirodė tik balandžio mėnesį. "Tai buvo nepaprastas ketvirtis, kuris pranoko mūsų lūkesčius visais atžvilgiais", - sako "Apple" vadovas Steve'as Jobsas. Apie leidybos ir knygų prekybos internetu revoliuciją siūlome esė iš savaitinio žurnalo "The New Yorker".

Esė autorius Kenas Auletta prieš ateidamas į "The New Yorker" dirbo vyriausybėje bei keliose politinėse kampanijose, mokė ir treniravo Taikos korpuso savanorius. Niujorko viešoji biblioteka jį buvo praminusi "literatūros liūtu". K.Auletta yra laimėjęs daugybę žurnalistikos apdovanojimų, buvo išrinktas vienu iš šimto geriausių XX amžiaus verslo žurnalistų. Be to, jis yra buvęs Pulitzerio premijos žiuri narys. K.Auletta "The New Yorker" savaitiniam žurnalui rašo jau nuo 1993 metų.

Ar "iPad" gali nuversti "Kindle" ir išgelbėti knygų verslą?

Sausio 27-osios rytą - technologijų laiku, prieš amžinybę - Steve'as Jobsas turėjo tuoj pasirodyti Yerba Buena meno centre San Francisko miesto centrinėje dalyje, kad pristatytų naująjį "Apple" kūrinį - "iPad". Nors spekuliacijos apie šį įrenginį buvo intensyvios, mažai kas iš anksto žinojo, kaip jis vadinasi ir kokios jo funkcijos. Salėje tvyrojęs jausmas prilygo lūkesčiams žmonių, stovinčių eilėje prie garsiojo Lourdes urvo. Šimtai žurnalistų ir kviestinių svečių, įskaitant Alą Gore'ą, Yo-Yo Ma ir Robertą Igerį, "Disney" direktorių, nekantravo prie scenos, laukdami S.Jobso pasirodymo. Įsijungus šviesoms scenoje, garso sistema, grojusi Bobo Dylano dainas, nutilo ir, lydimas publikos plojimų, pasirodė S.Jobsas.

Likus kelioms savaitėms iki renginio, knygų pramonė buvo pilna neįprasto optimizmo, o kai kuriuose leidybos sluoksniuose naujasis įrenginys imtas vadinti "Jėzaus lentele". Leidybos pramonė desperatiškai laukė išgelbėtojo. 2002-2008 metais pardavimas išaugo tik 1,6 proc., o pelno maržos tirpo. Kaip ir kitos dėl išlikimo kovojančios įmonės, leidėjai sumažino savo išlaidas, atleisdami iš darbo redaktorius bei žurnalistus ir rizikingai priimdami dirbti nežinomus rašytojus.

Pramonės didžiausia viltis buvo ta, kad "iPad" išpopuliarintų elektronines knygas (trumpiau - e. knygas) ir padėtų padaryti jas pelningas. Elektroninės knygos klesti. Nors jos sudaro tik maždaug 3-5 proc. visos rinkos, jų pardavimas 2009 metais padidėjo 177 proc., buvo prognozuojama, kad jos galiausiai sudarys nuo 25 iki 50 proc. visų parduodamų knygų. Tačiau leidėjai buvo susirūpinę, kad mažesnės kainos sunaikins jų gaunamą pelną. Interneto kompanija "Amazon" iš leidėjų pirkdavo daugybę e. knygų už 13 JAV dolerių ir parduodavo jas už 9,99 dolerio, taip patirdavo nuostolių nuo kiekvienos knygos, kad užimtų dalį rinkos ir padidintų elektroninio skaitymo įrenginio "Kindle" pardavimą. Praėjusių metų pabaigoje kompanijai "Amazon" priklausė maždaug 80 proc. visų e. knygų pardavimo, o 9,99 dolerio, atrodo, tapo standartine e. knygos kaina. Leidėjai buvo apimti panikos. Davidas Youngas, JAV "Hachette Book Group" pirmininkas ir vadovas, sakė, kad "didelį nerimą (jis iš tiesų yra didis) kelia 9,99 dolerio riba. Jei bus leista vartotojui įsisąmoninti, kad knygos vertė yra 10 dolerių, mano nuomone, verslui būtų galas".

Yerba Buena centre praėjo nemažai laiko, kol S.Jobsas užsiminė apie knygas. Kai pagaliau jas paminėjo, pasakė, kad "Amazon" atliko didžiulį darbą "su savuoju "Kindle". "Mes ketiname atsistoti jiems ant pečių ir pakilti dar aukščiau." Tikriausiai geriau būtų sakyti, kad S.Jobsas planavo atsistoti "Amazon" ant kaklo ir stipriai spausti žemyn, palydint leidėjų plojimams. Sprendimas žengti į leidybos sferą buvo visiškai priešingas nuomonei to S.Jobso, kuris dar prieš dvejus metus sakė, kad knygų verslo išgelbėti neįmanoma. "Nesvarbu, kokia gera ar bloga prekė, faktas, kad žmonės nustojo skaityti, - sakė jis. - 40 proc. amerikiečių perskaitė po vieną ar mažiau knygų per praėjusius metus." Nors knygų skaitymas buvo "iPad" funkcijų sąrašo apačioje, jis vis tiek buvo tame sąraše, o tai reiškė, kad "Amazon" kompanijai tapo konkurentu. "Nemažai įtampos yra tarp "Apple", "Amazon" ir "Google", - teigė S.Jobso patarėjas. - Steve'as jaučia panieką visiems, nebent jis juos kontroliuoja." "Apple" darbuotojas sakė: "Jis mano, kad "Amazon" yra kvaila, be to, ji padarė baisią klaidą reikalaudama, kad knygos turėtų kainuoti 9,99 dolerio."

Scenoje S.Jobsas aiškiai pareiškė, kad sudarys "Amazon" ir jos vadovui Jeffui Bezosui rimtą konkurenciją. Jis publikai pasakė, kad 5 iš "6 didžiųjų" leidėjų sutiko pardavinėti savo knygas per "Apple" "iBooks" parduotuvę, kuri pradės veikti balandžio mėnesį. Be to, "Apple" per savo "iTunes" ir "Apple" parduotuves turi priėjimą prie 125 banko kortelių, o tai lengvai leistų vartotojams impulsyviai pirkti knygas. "iPad" yra aiškiai universalesnis prietaisas: jis spalvotas, su visa garso ir vaizdo galimybe, o "Kindle" gali pateikti tik nespalvotą tekstą.

Po S.Jobso prezentacijos svečiai buvo nuvesti į šalia esantį pastatą, kad galėtų išbandyti "iPad". Tarp jų buvo Carolyna Reidy, "Simon & Schuster" prezidentė ir vadovė. Plačiai besišypsanti C.Reidy sakė: "Tai nuostabu! Aš noriu tokio!" Naujasis įrenginys, vylėsi ji, "padės skaitmenines knygas priešais 125 mln. žmonių". Tai "sukurs "Amazon" konkurentą", - sakė ji, - tai suteiks leidėjams keliamąją galią, bandant pakelti knygų kainą per dešimt dolerių.

S.Jobsas, vaikščiodamas po kambarį, sustojo prie vieno iš daugelio stalų, apkrautų "iPad", kad pašnekėtų su Waltu Mossbergu, "the Wall Street Journal" asmeninių technologijų skilties redaktoriumi. S.Jobsas, scenoje demonstruodamas, kaip "Apple" pardavinės knygas, pasirinko Edwardo Kennedy "Tikras kompasas" (ang. "True Compass") ir paspaudė mygtuką "Pirkti", prie jo nurodyta 14,99 dolerio kaina. W.Mossbergas paklausė, kodėl vartotojai turėtų mokėti "Apple" 14,99 dolerio, kai jie gali nusipirkti tą pačią knygą iš "Amazon" už 9,99? "Tai nebus problema, - atsakė S.Jobsas, atrodydamas visiškai pasitikintis savimi. - Kainos bus tokios pačios." W.Mossbergas paprašė paaiškinti. Kodėl "Amazon" turėtų didinti kainas, kai vartotojai perka tiek daug knygų? "Leidėjai gali neduoti savo knygų "Amazon", - sakė S.Jobsas. - Jie yra nepatenkinti."

Kitą dieną Johnas Sargentas, "Macmillan" leidybos konglomerato, kurį sudaro "Ferrar", "Straus & Giroux" bei "St. Martin's Press", vadovas, skrido iš Niujorko į Sietlą, kad susitiktų su "Amazon". "Macmillan" yra mažiausias iš "6 didžiųjų" leidėjų, kurie išleidžia 60 proc. visų parduodamų knygų JAV. Kaip ir kiti didieji leidėjai, "Macmillan" labai priklauso nuo "Amazon", kuri parduoda maždaug 40 proc. jo prekybinių knygų ir daugumą e. knygų. Bet J.Sargentas buvo pasiryžęs priversti "Amazon" pakeisti jos darbo metodus.

Tradiciškai leidėjai parduoda knygas parduotuvėms nustatyta didmenine kaina knygoms kietais viršeliais 50 proc. nuo galutinės knygos kainos. Autoriai gauna maždaug 15 proc. dydžio honorarus nuo galutinės knygos kainos. Supaprastintą leidėjo išlaidų variantą galima apibrėžti taip: pardavus naują 26 dolerių vertės knygą kietu viršeliu, leidėjas paprastai gauna 13 dolerių, autoriai - maždaug 15 proc. dydžio nuo galutinės kainos honorarą, tai sudaro 3,90 dolerio. Tikriausiai 1,80 dolerio tenka popieriaus išlaidoms, spausdinimui ir įrišimui, doleris prekybai, 1,70 dolerio platinimui. Likę 4,60 dolerio sumokami nuomai, redaktoriams, pardavimo skyriui ir autorių tolimesniam avansavimui. Knygynai grąžina maždaug 35 proc. pirktų knygų kietais viršeliais, o leidėjai nurašo šių knygų leidybos išlaidas. Pelno marža siaura.

Nors ši sistema neideali, jau dešimtmečius ji išlieka daugiau ar mažiau nepasikeitusi. Tačiau e. knygos sudrebino visą šią sistemą. Jei knyga nebuvo spausdinama, kas turėtų nustatyti jos kainą? Dauguma leidėjų sutiko, tiesa, šiek tiek abejodami, mokėti autoriams 25 proc. honorarus ir pradėjo ilgas derybas su "Amazon" dėl knygų kainų. Ne vieną mėnesį iki J.Sargento vizito leidėjai kalbėjo apie e. knygų "agentūros modelio" įvedimą. Pagal tokį modelį leidėjas būtų laikomas pardavėju, o internetinė parduotuvė veiktų kaip atstovas, kuris turėtų mokėti 30 proc. mokestį. Tačiau, atrodo, nė vienas iš leidėjų nesvarstė, kad galėtų veikti patys, ir jei pateiktų "Amazon" vieningą reikalavimą, jie rizikuotų būti apkaltinti kainų nustatymu ir sąmokslu.

Sietlo mieste J.Sargentas susitiko su Russu Grandinetti, viceprezidentu, atsakingu už "Kindle", ir pasakė, kad jei "Amazon" nepriims agentūros modelio, "Macmillan" apribos savo knygų pardavimą. J.Sargentas pateikė ultimatumą: "Amazon" verslas remiasi visapusiškumu ir jei "Macmillan" sustabdys savo knygas, nebegalės teigti, kad yra geriausiai aprūpintas pasaulio knygynas.

"Amazon" nesielgė, kaip J.Sargentas tikėjosi. Dar prieš Johnui išlipant iš lėktuvo, grįžus atgal į Niujorką, ji sustabdė visų "Macmillan" knygų pardavimą. Tačiau, kaip S.Jobsas ir sakė, kiti keturi didžiausi leidėjai - "Simon & Schuster", "HarperCollins", "Penguin" ir "Hachette" - paslapčia planavo pasekti J.Sargento pavyzdžiu. Sekmadienio popietę "Amazon" pakeitė kursą ir savo interneto svetainėje paskelbė: "Mes turime nusileisti ir priimti "Macmillan" keliamus reikalavimus, nes "Macmillan" turi monopoliją savo knygų, kurias norime jums pasiūlyti, nors ir tokiomis kainomis, kurios, mūsų nuomone, yra be reikalo išpūstos e. knygoms."

Tai buvo sunkiai suvokiamas pareiškimas: argi ne kiekviena įmonė turi savo produktų monopoliją? Leidėjai šį pareiškimą interpretuoja įvairiai. Vienas vadovas sakė, jog "Amazon" nusileido, kad parodytų, jog "kainų nustatymas yra nekontroliuojamas", dėl to reiktų kaltinti leidėjus už dideles kainas. Kitos įmonės vadovas sakė, kad "Amazon buvo įsiutusi iki pamėlynavimo, ji nusileido, nes suprato, kad visiems leidėjams išėmus savo knygas, jos verslas žlugtų". Nesvarbu, koks buvo paaiškinimas, "Amazon" pareiškimas - gera žinia leidėjams. J.Sargentas derybas su "Amazon" pavadino "šachmatų partija" ir, atrodo, laimėjo pradinį gambitą.

Nors J.Sargento taktika suveikė, leidėjai vis dar abejoja, ar jie išsilaikys. "Nesu tikras, ar agentūros modelis yra geriausias variantas", - sakė vienas didžiųjų leidyklos vadovų. Leidėjai tokiu būdu gaus mažiau pinigų, apie 9 dolerius už knygą vietoj 13-os. Nepatrauklus kompromisas buvo skirtas atsisakyti dalies pelno, kad būtų nustatyta minimali kaina. "Amazon" mus privertė, - sakė vienas iš leidėjų. - Jie pasirinko kažką neracionalaus - prarasti pinigų, kad įgytų monopoliją. Tai buvo nuostolinga ir leidėjams, ir mažmenininkams, ir autoriams. Jie patys prisiprašė."

Vienoje pagrindinių įmonių juokaujama, kad antroji knyga, išspausdinta Gutenbergo spausdinimo mašina, buvo apie leidybos verslo pražūtį. O leidėjų nerimas dėl "Amazon" primena jų susirūpinimą dėl "Barnes & Noble", kurie devintajame dešimtmetyje pradėjo leisti savo knygas, sukeldami leidėjams didžiulių rūpesčių, tačiau be jokios žalingos įtakos savo verslui. Vis dėlto, skirtingai nei "Barnes & Noble", "Amazon" gauna daugiau kaip pusę savo pajamų (maždaug 25 mlrd. JAV dolerių) ne iš knygų, bet iš kitų savo prekių. Daugelis leidėjų mano, kad "Amazon" knygas mato kaip dar vieną produktą, kurį gali parduoti kiek įmanoma pigiau, ir būtent dėl to jai leidėjai atrodo nereikalingi. "Nepamirškite, J.Bezos pareiškė, kad spausdintos knygos ir knygynai yra mirę", - sakė leidyklos vadovas.

Amazon.com savo verslą pradėjo 1995 metų liepą Sietle. Nors pardavimas buvo gausus, prireikė septynerių metų, kad ji pradėtų gauti pelną, o analitikai negailestingai prognozavo "Amazon" žlugimą. Tačiau J.Bezos buvo abejingas kritikai. Kai 2009-aisiais Charlie Rose paprašė jo apibūdinti savo išskirtinį talentą, jis atsakė, kad tai lėmė jo susikaupimas ateities planams ir "pasiryžimas būti nesuprastam". Kaip ir kitos sėkmingos interneto kompanijos, "Amazon" pabrėžė laimėtą vartotojų pasitikėjimą. "Mūsų vizija", J.Bezos ne kartą yra sakęs, yra tapti "labiausiai į vartotojų poreikius koncentruota bendrove pasaulyje". Dalis to, kas pritraukė vartotojus, buvo mažos kainos. "Amazon" pardavė daugybę knygų, ypač bestselerių, už vos didesnes nei didmenines kainas ar net nuostolingai mažesnes. Bėgant laikui J.Bezos tikėjo, kad mažesnės kainos išplėstų "Amazon" užimamą rinkos dalį, jos akcijų kainą bei gaunamą pelną.

"Amazon" padarė didelę įtaką leidėjų verslui, sukurdama vietą, kur vartotojai garantuotai galėtų rasti jau nebepardavinėjamas knygynuose knygas. Seniau išleistų knygų sąrašas (knygų, kurios nebepardavinėjamos knygynuose, pačių leidėjų parduodamos per ilgą laiką) yra gyvybiškai svarbus leidykloms. Bet kurioje leidykloje daugiau kaip 50 proc. pajamų gaunama iš tokių knygų kaip "Pranašas" ir "Prancūzų kulinarijos meno vadovas", jos leidykloms atneša stabilų pelną, leidžia redaktoriams imtis rizikingesnių sumanymų. Per "Amazon" internete "žmonės gali rasti tuos sąrašus, - sakė Davidas Youngas iš "Hachette". - Jums daugiau nebereikia melstis ir tikėtis, kad pamatysite tą knygos nugarėlę lentynose". C.Reidy sako, kad per tris mėnesius interneto parduotuvės paprastai parduoda 2500 "Simon & Schuster" knygų, kurių nebėra knygynuose.

J.Bezos sugalvojo efektyvesnį būdą knygoms pirkti. Atsiradus e. knygoms jis sumąstė, kaip visiškai pakeisti popierių. E. knygos atnešė leidėjams neabejotinos naudos. Daugiau nebebus grąžintų knygų, sandėliavimo mokesčių, spausdinimo ir platinimo išlaidų. Tik viena kliūtis - niekas nežinojo, kaip e. knygos turėtų būti skaitomos. Kompiuteriai nepatogūs nešioti, mobiliųjų telefonų ekranai daugeliui skaitytojų buvo per maži. E. knygos išliko mažyte niša rinkoje, dažniausiai ignoruojama didžiųjų leidėjų.

2007 metų pabaigoje "Amazon" išleido "Kindle", kuris suteikė neblogą spausdintų puslapių atvaizdą ir galėjo bevieliu internetu atsisiųsti knygą per 60 sekundžių. Arthuras Klebanoffas, e. knygų leidyklos "RosettaBooks" vadovas ir vienas šios firmos įkūrėjų, sakė, kad kai tik "Kindle" buvo pradėta pardavinėti, "kompanijai "Amazon" nuo įrenginio išleidimo prireikė tik 90 dienų, kad pradėtų gauti daugiau pajamų iš mano 100 seniau išleistų knygų sąrašo, nei aš gaunu iš visų kitų savo platinimo sferų kartu sudėjus". Šiuo metu yra maždaug 3 mln. naudojamų "Kindle", o "Amazon" pateikia maždaug 450 tūkst. parduodamų e. knygų sąrašą. Jei tos pačios knygos būtų galima įsigyti popierinį ir elektroninį variantą, "Amazon" teigia, kad 40 proc. jos klientų pasirinktų elektroninę versiją. R.Grandinetti, "Amazon" viceprezidentas, sako, kad "Kindle" apskritai padidino knygų pardavimą. "Vidutiniškai, pasak jo, - "Kindle" vartotojai perka 3,1 karto daugiau knygų, nei pirko prieš 12 mėnesių."

Tačiau leidėjai taip pat pastebi tarp "Amazon" ir "iTunes" strategijų panašumų. Vienas leidėjas sakė: "Gauk dalį rinkos ir kai būsi toli atitrūkęs, tave sunku bus pasivyti. J.Bezos strategija, kaip ir S.Jobso, yra sukurti įrenginį ir gauti nuo 80 iki 90 proc. jo platinimo srityje, ir tu valdysi visą rinką."

Analogija muzikos versle tęsiasi iki šiol. Tai, ką padarė "iTunes", buvo kompaktinių diskų kaip prekybos bazinio vieneto pakeitimas. Užuot būtum priverstas nusipirkti visą albumą dėl vienos dainos, kuri tau labai patiko, gali nusipirkti tik ją vieną. Tačiau niekas, galbūt išskyrus studentus, nenorėtų pirkti po vienintelį skyrių iš daugumos knygų. Leidėjams iš tikrųjų didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad mažos skaitmeninių knygų kainos sunaikins knygynus, kurie yra pagrindiniai ir svarbiausi jų klientai. Apkrautos nuomos, elektros energijos ir kitais mokesčiais iš plytų ir skiedinio pastatytos parduotuvės vargu ar galėtų pasiūlyti tokias kainas, kurios galėtų konkuruoti su interneto prekybininkų siūlomomis. Roxanne Coady, kuriai priklauso "R.J. Julia Booksellers" (nepriklausomas knygynas Madisone, Konektikute), sakė, kad "prekyba knygomis yra tarsi aštuonių colių pyragas, į kurį smeigiama vis daugiau ir daugiau šakučių. Mums pirmoji šakutė buvo parduotuvių tinklai, antroji - žmonės, skaitantys mažiau nei anksčiau, trečioji - interneto "Amazon", o dabar dar ir skaitmeniniai duomenys".

Pasak Amerikos knygų pardavėjų asociacijos (ang. the American Booksellers Association), nuo 1999 metų nepriklausomų knygynų sumažėjo nuo 3250 iki 1400. Nepriklausomi knygynai dabar sudaro tik 10 proc. parduotuvių pardavimo. Parduotuvių tinklai, tokie kaip "Barnes & Noble" ir "Borders", sudaro apie 30 proc. visos rinkos, o prekybos centrai, kaip "Target" ir "Wal-Mart", kartu su "Costco", sudaro apie 45 proc., nors paprastai jie siūlo kur kas mažesnį knygų pasirinkimą. Dėl to leidėjams, pavyzdžiui, "the Hollywood studios", yra nežmoniškas spaudimas sukurti daugiau hitų - daugiau knygų, tokių kaip "Saulėlydis" (ang. "Twilight"), ir mažiau šeimos romanų ar vertingų knygų apie skurdą arba prekybos politiką.

Knygynų, ypač nepriklausomų, darbuotojai padeda pasipriešinti šiai tendencijai, girdami tuos autorius, kurie jiems patinka ir kuriais jie tiki. "Knygyne sklando sėkmės atrasti kažką naujo ir įdomaus elementas, - sako Jonathanas Burnhamas, "HarperCollins" vyresnysis viceprezidentas ir leidėjas. - Nepriklausomi knygynai yra tarsi bendruomenės centrai. Įžengiame į vidų ir pažįstame visus ten dirbančius žmones, norime išgirsti jų rekomendacijas."

Tačiau aukštos kvalifikacijos personalo išlaikymas ir tiesiogiai prieinamos knygų lentynos prisideda prie didesnių kainų, o tokių daugelis vartotojų nenori mokėti. Bestseleris kietu viršeliu, Amazon.com kainuojantis 17 dolerių, paprastai knygynuose parduodamas už 28 dolerius. "Apple" konsultantas sakė, kad "internete galima rasti visko, ir net pigiau. Knygynus galiu prilyginti videotekoms prieš 10 metų. Dabar naudojuosi "Netflix" arba tiesiog parsisiunčiu filmus internetu". Suprantama, knygų pirkėjai nori ir interneto svetainių patogumo, ir parduotuvių intymios atmosferos. Tačiau tai įpareigoja leidėjus dirbti du darbus vienu metu: tradicinio leidėjo, kuris parduoda popierines knygas parduotuvėms, ir elektroninio verslo, kuris pardavinėja e. knygas internetu. "Manau, vartotojai, kaip ir leidėjai, gyvena paralelinėse visatose, - sako J.Burnhamas. - Vartotojai yra išmokyti turėti pasirinkimo laisvę. Jiems vis dar patinka eiti į knygynus, taip, kaip jie nori viską rasti internete."

Timas O'Reilly, "O'Reilly Media" (ji leidžia apie 200 e. knygų per metus), steigėjas ir generalinis direktorius, įsitikinęs, kad senasis leidėjų modelis iš esmės klaidingas. "Jie mano, kad jų klientas yra

knygynas, - sako jis. - Leidėjai niekada nestatė infrastruktūros, kuri atsižvelgtų į vartotojus." Be knygynų leidėjams prireiktų ne vienų metų, kad šie išmoktų tiesiogiai vartotojams pardavinėti knygas. Jie nedaro rinkos tyrimų, turi mažai informacijos apie vartotojus ir neturi jokios tiesioginės mažmeninės prekybos patirties. Su galima "Harlequin Romance" ir "Penguin" knygų minkštais viršeliais išimtimi, skaitytojai neturi jokių asociacijų su bet kokiais leidėjais, kitaip nei knygos, kurių autorius yra prekių ženklas. Kad pritrauktų vartotojus, leidėjai turėtų sukurti vieną bendrą interneto svetainę, kurioje galėtų pardavinėti e. knygas. Tai idėja, kurią Jasonas Epsteinas, buvęs "Random House" pagrindinis redaktorius, ne vienus metus nesėkmingai bandė prastumti. Bet net nepaisant sunkumų mokantis dirbti mažmeninės prekybos verslo srityje, toks interneto puslapis turėtų problemų, vertų JTO Saugumo Tarybos protokolo (jei prieš tai "Amazon" neapkaltins leidėjų kainų nustatymu).

"iBooks" parduotuvė, atrodė, rado sprendimą, kuris paaiškina, kodėl penki iš šešių didžiųjų leidėjų pasirašė be didesnių dvejonių. Vienintelė susilaikiusi leidykla buvo "Random House", didžiausia iš šešių. Markusas Dohle, pirmininkas ir generalinis direktorius taip pat buvo susirūpinęs dėl e. knygų kainos, bet manė, kad leidėjai pernelyg skubotai daro agentūros modelio susitarimus su "Apple" arba "Amazon". "Perėjimas prie skaitmeninių knygų užtruks nuo 5 iki 7 metų, - sakė jis. - Tai sprendimas, kurio nereikia priimti per savaitę ar šimtą dienų."

41 metų M.Dohle iškilo iki spausdinimo skyriaus vadovo pareigų "Bertelsmann A.G." kompanijoje, "Random House" pagrindinėje įmonėje, o 2008-aisiais persikėlė į JAV. Jis tiki, kad būdamas pašalietis aiškiau mato industrijos kliūtis. "Jeigu ateityje nori priimti tinkamą sprendimą, baimė nėra labai geras pagalbininkas", - sakė jis. Prieš "priimdamas reikšmingą verslo modelio pokytį" jis nori skirti daugiau laiko "kalboms su suinteresuotomis šalimis", įskaitant autorius, agentus ir knygų pardavėjus. Jis teigia: "Mums leidybos industrijoje Amazon.com buvo sparčiausiai augantis klientas. Mano manymu, tai nuostabi kompanija." Jis sveikina "Apple" prisijungimo prie elektroninės leidybos proga, bet sako: "Jei dirbi su "Apple" naudodamasis agentūros modeliu, turi daryti agentūrines sutartis ir su visais kitais e. knygų pardavėjais."

Michaelis Shatzkinas, "Idea Logical" konsultacinės žiniasklaidos įmonės generalinis direktorius, tiki, kad "Random House" lūkuriuoja geresnio sandorio. Tą pati daro ir daugelis M.Dohle kolegų. Bet M.Shatzkinas, kuris rašo leidybos tinklaraštį, taip pat pažymėjo, kad išsaugant status quo - pardavinėti "Amazon" elektronines knygas popierinių knygų kaina ir leisti jai patirti nuostolius - "Random House" išspaus daugiausia naudos iš savo trumpalaikio pardavimo ir pelno. "Random House" surinks daugiau pinigų už kiekvieną parduotą e. knygą negu jos konkurentai, o klientai mokės mažiau už kiekvieną "Random House" knygą".

M.Dohle taip pat atsispyrė "atidėliojimo" praktikai, kai e. knygų išleidimas yra atidedamas - tapo įprasta kitų leidėjų tarpe. Atidėliojimas nėra nauja idėja: leidėjai jau seniai delsdavo leisti knygas popieriniais viršeliais, kad paskatintų kietviršių pardavimą, o filmų industrijoje DVD pardavimas dažnai pradedamas po metų nuo premjeros kino teatre. Tačiau e. knygų atveju atidėliojimas gali trukdyti leidėjų ir autorių interesams. Sausio 11-ąją "HarperCollins" išleido popierinę "Game Change" versiją, parašytą Johno Heilmanno ir Marko Halperino. E. knyga nepasirodė pardavime iki pat vasario 23 dienos. Popierinis variantas, kurio tiražas siekė 70 tūkst. vienetų, buvo išparduotas netrukus po išleidimo ir beveik tris savaites šalies knygynuose nebuvo galima rasti šios knygos. Autoriai ir leidėjai neteko įplaukų, kai potencialūs skaitytojai susirado kitų knygų.

R.Grandinetti iš "Amazon" mano, kad atidėliojimas yra klaida. Jis sako: "Tai neveiks. Su laiku žmonės skaitys tai, ką nori. Kai knyga išleidžiama, autoriams reikia kiek įmanoma daugiau viešumos. Savavališkas sprendimas statyti barjerą ir trukdyti tai knygai patekti į rankas tam, kas galbūt populiarintų šį darbą, yra blogas verslo sprendimas autoriui, jau nekalbant, kad siutina klientus."

Anot R.Grandinetti, leidėjai užduoda netinkamus klausimus. "Tikroji konkurencija šiuo atveju, mūsų manymu, yra ne tarp popierinių ir e. knygų, - sako jis. - Televizija, filmai, interneto naršymas, video žaidimai - visi varžosi dėl vertingo žmonių laiko. Jeigu knygos nesivaržys, su laiku industrija kentės. Pažiūrėkite į kainas kitose medijos srityse. Šiandien ryte skaičiau laikraštį internetu ir tai nieko nekainavo. Atkreipkite dėmesį į nuomojamų filmų, muzikos įrašų kainas. Daugeliu atžvilgių kliento pripratinimas mokėti 10 dolerių už e. knygą yra didelis laimėjimas."

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

Tęsinys - rytojaus numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"