TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Leisti užsidirbti ar drausti?

2006 09 21 0:00

Pastaruoju metu aktyviai diskutuojama dėl darbo dienos ir darbo savaitės trukmės. Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė pasiūlymus liberalizuoti darbuotojams ir darbdaviams darbo laiko viršvalandžių reglamentavimą, sudaryti galimybes spręsti darbo dienos viršvalandžių klausimus abipusiu darbdavių ir darbuotojų susitarimu. Kai kas supranta, kad siūloma nustatyti 60 valandų trukmės darbo savaitę. Nieko panašaus pramonininkai nesiūlo. Mes manome, kad esama darbo dienos trukmė - 40 valandų - turėtų išlikti. Šios normos niekas nesiūlo keisti. Kalbama apie visai kitą reikalą.

Dabar leidžiami darbo dienos viršvalandžiai iki 8 valandų trukmės. Pramonininkai pasiūlė prie šių 8 valandų leidžiamų viršvalandžių pridėti dar 12 valandų. Taigi nemažinant ir nedidinant 40 valandų darbo savaitės, leisti dirbti ne 8 viršvalandžius, o 20 papildomų valandų per savaitę. Be to, šie 20 viršvalandžių galėtų būti taikomi tik susiklosčius svarbioms gamybos sąlygoms, esant abipusiam darbdavių ir darbuotojų susitarimui. Apie kokią nors prievartą negali būti ir kalbos.

Siekiant minėto susitarimo, dėl viršvalandžių gali būti numatytas ir papildomas dvigubas ar dar didesnis darbo užmokestis, nes tai - prailgintas darbo dienos atvejis. Bus taip, kaip susiderės darbuotojai ir darbdavys.

Pavyzdžiui, gali atsitikti taip, kad įmonė nelauktai gavo gerą užsakymą, kurį atlikti reikia labai skubiai. Įmonei tai pelningas užsakymas, o ta dalis darbuotojų, kurie dirbs ne tik darbo dieną, bet ir viršvalandžius (tai gali būti remonto užduotys, naujų cechų eksploatavimo pradžia), turės galimybę gerai užsidirbti pagal sutartą užmokesčio dydį.

Dabar, kai neleidžiama dirbti daugiau nei 8 viršvalandžių, neleidžiama ir papildomai daugiau uždirbti. Bet žmonėms ir reikia, ir norisi geriau apsirengti, geriau aprengti vaikus, išleisti juos į geresnę mokyklą, sutaupyti pinigų atostogoms, kelionėms į užsienį, įsigyti būstui ir daugeliui kitų dalykų. Tačiau jiems ne visada užtenka pinigų. Žmogus, negalėdamas dirbti viršvalandžių savo darbovietėje ir papildomai uždirbti, būna priverstas įsidarbinti kitur, blogesnėmis darbo sąlygomis, kur tie viršvalandžiai - jau nebe viršvalandžiai, o darbo trukmė - daug ilgesnė nei būtų pagrindinėje darbovietėje, užmokestis kuklesnis, nes už darbą ten bus sumokama ne pagal padidintus viršvalandžių tarifus. Ir dirba žmonės po darbo dienos blogiau įrengtose patalpose, nesaugiose darbo vietose, sveikatai nepalankiomis sąlygomis, neretai garažuose, sklypuose, daržinėse, net ir po atviru dangumi. Kartais jie būna priversti tarnauti šešėliniam verslui, taikstytis su nelegaliu darbo užmokesčiu. Kontroliuoti to nesugeba nei Darbo inspekcija, nei Mokesčių inspekcija, nei "Sodra". Žmogus supranta, kad taip užprogramuojami jo būsimos pensijos nuostoliai. Pensijos už šį darbą jis negaus, nes nebus atsižvelgta į jo atlyginimą "vokeliuose". Todėl sunku suprasti, kodėl profsąjungos prieštarauja, kad žmonėms būtų leista susitarti su darbdaviu teisėtai daugiau uždirbti?

Nereikėtų taip karštai kritikuoti pramonininkų pasiūlymo dėl viršvalandžių, o greičiau susimąstyti dėl to, ar leisti darbuotojams ir darbdaviams derėtis dėl viršvalandžių.

Į Airiją, Angliją lietuviai išvyko ne poilsiauti, jie išvyko uždirbti ir uždirba, bet dirba intensyviai, taip pat ir viršvalandžius.

Jeigu žmogus nori ir gali uždirbti niekur neišvykdamas, Lietuvoje, tai kas čia blogo? Kodėl reikia drausti ir neleisti?

Sakoma, kad ne visada darbdaviai elgiasi moraliai ir pagal taisykles. Sutinku, darbdavių visuomenė Lietuvoje marga, tokia ji ir svetur. Tačiau negaliu sutikti, kai vardijant blogus pavyzdžius, nusižengimus įstatymams, peikiami visi darbdaviai ir apibendrintai kaltinama visa verslo visuomenė, skelbiamas nepasitikėjimas visais darbdaviais.

Be abejo, reikia siekti, kad nebūtų nusižengimų, o nustačius sąmoningus nusikaltimus įstatymui, taip pat ir dėl viršvalandžių, reikia kaltuosius įvertinti "pagal nuopelnus".

Lietuvos pramonininkų konfederacija niekad nepalaikė darbdavių, nusižengiančių įstatymams, nepagarbių savo darbuotojams. Konfederacija priėmė pavyzdinį įmonės garbės ir etikos kodeksą ir rekomenduoja visiems įmonių savininkams, administracijų vadovams tokį ar dar tobulesnį kodeksą turėti kiekvienoje įmonėje.

Konfederacija žengia ir toliau - pasiūlė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, LR Seimui ir LR Vyriausybei parengti ir priimti verslo socialinės politikos įstatymą, skatinantį įmonių savininkus, administracijas investuoti į socialinių paslaugų savo darbuotojams plėtrą, pagal išgales investuoti į profilaktoriumus, poliklinikas, valgyklas, vaikų darželius, poilsiavietes. Šias investicijas į darbuotojų sveikatą derėtų leisti laikyti gamybos kaštais.

Orientuotis reikia į padorius verslininkus. Kaip neretai gyvenime būna - reikia rinktis, kas geriau. Šiuo atveju reikia apsispręsti: uždrausti darbuotojui ir darbdaviui laisvai apsispręsti ar leisti susitarti ir suteikti žmogui papildomų galimybių užsidirbti, taikant siūlomų papildomų 20 valandų ribas. Nepasitikėjimas padoriais žmonėmis ir draudimas - nėra geriausias apsisprendimas.

Beje, ne dėl neturėjimo ką veikti, o dėl akivaizdžių realijų ES valstybėse ir ES struktūrose šis klausimas yra diskusijų objektas, svarstoma, ieškoma tinkamų sprendimų. Ir ne vienoje ES valstybėje yra rasti pozityvūs ūkio vystymo keliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"