TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lemtingas Ukrainos posūkis

2013 12 04 6:02

Vis dėlto ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas Vilniuje taps istorinis. Nuo jo matuosime Ukrainos integracijos į ES pradžią. Šios šalies kelias į Vakarus bus ilgas ir sunkus. Tačiau nuo šiol procesas tapo negrįžtamas.

Ukrainos posūkį į Vakarus lėmė ne prezidento Viktoro Janukovyčiaus laviravimas, ne politikų interesai ar verslo magnatų užkulisiniai žaidimai. Jo priežastis - ryškiai pasikeitusi visuomenės nuomonė. Būtent dėl to įvyko didžiulis geopolitinis tektoninis lūžis.

Žinoma, Rusijos įniršis dėl tokios įvykių eigos – didžiulis. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kuriama Eurazijos muitų sąjunga savo karūnoje nebematys didžiausio, be pačios Rusijos, brangakmenio – Ukrainos. Tačiau dėl to Rusija gali kaltinti ne šioje šalyje dažnai minimą „europinį meduolį“, „ES minkštąją jėgą“ ar tariamai ES rengiamus smogikus, o pačią save. Rusija norėjo paklupdyti Ukrainą ant kelių, tačiau ši yra pernelyg didelė ir pernelyg išdidi šalis, kad pasiduotų šiurkščiam spaudimui.

O juk visos kortos buvo Rusijos rankose. Jeigu vadintume daiktus tikraisiais vardais, tektų pripažinti, kad Ukraina iki šiol buvo Rusijos satelitinė valstybė. Šalis ir ekonomiškai, ir - tai tikrai ne mažiau svarbu – kultūriškai yra beveik integruota į savo didžiąją kaimynę. Ukrainietiškos prekės keliauja į Rusiją, šalis visiškai priklausoma nuo energijos tiekimo iš Rusijos, o per jos radijo imtuvus skamba rusiška popmuzika.

Bet Rusija nebūtų Rusija, jeigu gerbtų valstybių savarankiškumą, nesutarimus spręstų derybomis ir ieškotų abiem šalims geriausių sprendimų. Ji nepraleisdavo progos parodyti, kieno yra viršus, pademonstruoti jėgą prieš savo „jaunesniąją sesę“. Sunku užmiršti tokius incidentus kaip 2009 metų dujų tiekimo į Ukrainą nutraukimą per pačius šalčius. Toliau - dar vienas akibrokštas: kapituliavęs prezidentas V.Janukovyčius sudarė su Rusija sutartį, Juodosios jūros Sevastopolio uostą išnuomodamas Rusijai iki 2042 metais mainais už mažesnę dujų kainą. Jis buvo apgautas: šiuo metu Ukraina už dujas moka gerokai brangiau negu iki sutarties pasirašymo.

Rusija ėmė smarkiai spausti Ukrainą tada, kai ši parafavo asocijuotos narystės su ES sutartį. Nuo 2013 metų liepos prasidėjo absurdiškai išsamus ir lėtas ukrainietiško transporto patikrinimas prie sienos, Rusija ėmė neįsileisti daugelio ukrainietiškų prekių – konditerijos gaminių, vagonų ir pan. Per šį pusmetį Ukrainos eksportas į Rusiją sumažėjo ketvirtadaliu. Visa tai akomponavo kvailinanti propaganda per Kremliaus televiziją, kuri Ukrainoje skvarbi mažne tiek pat, kiek ir nacionaliniai kanalai. Tačiau, kaip rodo tolesni įvykiai po vadovų susitikimo Vilniuje, Rusijos pastangos nedavė norimų rezultatų.

Tenka pripažinti, kad Ukrainai iki šiol nesisekė. Šalis neįvykdė būtinų reformų, vėluoja žengdama modernizacijos keliu, yra smaugiama korupcijos ir alinama politinio gyvenimo spazmų. Akivaizdu, kad Rusijos grasinimai dar didesnėmis ekonominėmis sankcijomis yra realūs, ji išties turi instrumentų dar labiau sugniuždyti Ukrainą. Vis dėlto persilaužimas įvyko. Didžiuma Ukrainos gyventojų puikiai supranta, ką gali Rusija, bet pagaliau suvokė, jog integracija su Rusija reiškia stagnaciją, reiškia, kad Ukraina neturi geresnio gyvenimo perspektyvų ir kad jai amžinai teks tenkintis ujamos jaunesniosios sesės vaidmeniu.

Prezidentas V.Janukovyčius, be abejo, mėgino žaisti dvigubą žaidimą su Rusija ir su ES. Gal jam pačiam tokie ėjimai atrodė gudrūs ir paslaptingi, tačiau dauguma ukrainiečių juos puikiai permatė.

Kai kas kaltina ES, kad ji Ukrainai iškart nepasiūlė morkos, didesnės už tą, kurią siūlo Rusija. Tiesą sakant, ir gerai, kad tokia morka nebuvo pasiūlyta. Beje, jos ES ir neturi. ES tegali pasiūlyti sunkų darbą, reformų kelią, kurį Ukrainai teks nueiti pačiai, savo jėgomis, galbūt net patiriant sunkumų artimiausioje ateityje. ES vilionė Ukrainai – tai aiški perspektyva, aiški modernizacijos programa. Tai ryškus skirtumas lyginant su dabartine padėtimi – stabilumo iliuzija, kuri reiškia stagnaciją ir atsilikimą.

Žinoma, būtų naivu tikėtis, kad prezidentas V.Janukovyčius taps žmogumi, kuris atves Ukrainą į Europą. Juk prieš V.Janukovyčiaus suklastotus rinkimus buvo nukreipta 2004 metų Oranžinė revoliucija. V.Janukovyčius ir tada, ir per 2010 metų prezidento rinkimus buvo Rusijos remiamas kandidatas, tačiau jam tapus prezidentu santykiai su Kremliumi visą laiką buvo šalti. Galima tik stebėtis tuo, kaip Rusija sugeba atstumti net, rodos, tikrus, natūralius savo sąjungininkus. Akivaizdu, kad dvigubas V.Janukovyčiaus žaidimas neįtiko niekam, o kitas Ukrainos prezidentas bus integracijos su ES šalininkas.

Asociacijos sutartis reiškia viso labo prekybos liberalizavimą. Apie Ukrainos narystę ES kol kas niekas nekalba. ES neturėtų turėti iliuzijų, kad Ukraina – viso labo dar viena Vidurio ir Rytų Europos valstybė, kuri siekia integracijos į ES. Ukrainos problemos – visai kito lygmens. Tai yra pasakiškai turtingų oligarchų ir neįtikėtinai gajos korupcijos valstybė. Sudėtinga šalis, jos atskiros teritorijos turi skirtingą istorinį patyrimą, o visuomenė dar ilgai bus susiskaldžiusi. Tai šalis, kuri atsiliko reformų kelyje ir menkai išmano demokratijos abėcėlę. Šalis, kurioje didžioji kaimynė dar ilgai turės reikšmingą įtaką. Ukrainos kelias į Europą bus ilgas ir nelengvas.

Gruzijos, Moldovos, Ukrainos istorija rodo, kad įvykiai klostosi banguotai, ir greitos sėkmės tikėtis neverta, tačiau bendra gravitacijos link ES tendencija yra akivaizdi. Ukrainos posūkis turi didžiulę reikšmę geopolitinei regiono padėčiai. Lietuva pasitraukia iš ES integracinės zonos pakraščio ir pati tampa vienu iš centrų. Tai kartu reiškia ir didesnę mūsų šalies atsakomybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"