TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkai ryžosi išlikti. O lietuviai?

2016 02 19 6:00

Neįtikima, bet akivaizdu: po pastarųjų rinkimų Lenkijoje į valdžią atėjus partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) daugiau žinome, kas vyksta Šiaurės Korėjoje ar Sirijoje nei artimoje kaimynų šalyje. Informacija pateikiama kažkaip keistai, vienpusiškai.

Panašiai, kaip ir 1980 metais, kai raudonasis Lenkijos budelis Wojciechas Jaruzelskis įvedė karinę padėtį, kad kraujyje paskandintų prieš režimą sukilusius „Solidarumo“ disidentus. Įspūdis toks, kad ir dabar dieną bei naktį dirba iš praeities atkeliavę ir tobulai viešųjų ryšių technologijas įvaldę specialistai, kurių užduotis – sukelti nepasitenkinimą naująja Lenkijos valdžia.

Kokį įspūdį apie dabartinę Lenkiją gali susidaryti paprastas žmogus, žiūrintis ar skaitantis vien „teisingas“ naujienas? Dešimtys tūkstančių lenkų beveik kiekvieną savaitgalį renkasi į protesto mitingus. ĮT ir jos vadovas „populistas“ Jaroslawas Kaczynskis, tyliai pritariant tos pačios partijos deleguotam Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, jau atvirai griauna demokratiją ir riboja žiniasklaidos laisvę. Maža to, ruošiasi įsileisti tik labai mažai pabėgėlių ir ginti tradicinių šeimų teises. Baisu!

Suprasti naujosios Lenkijos valdžios tikruosius tikslus pradedi tik tuomet, kai, atsikratęs moderniųjų laikų šablonų, imi gilintis ir vertinti konkrečius lenkų žingsnius. Mažiausiai vienas jų, manau, vertas ypatingo susižavėjimo.

Jau nuo balandžio lenkų šeimoms, kurių pajamos vienam nariui neviršija 180 eurų bei susilaukusioms antro ir daugiau vaikų, už kiekvieną atžalą bus mokama 500 zlotų (apie 113 eurų) pašalpa. Ir taip – iki pilnametystės. ĮT vadovaujama Lenkija šitaip nutarė skatinti gimstamumą ir išsaugoti nykstančią tautą.

Tokiame kontekste lietuvių šeimų rėmimas atrodo daugiau nei apgailėtinas. Mūsų šalyje gimus vaikui tėvams atseikėjama vienkartinė išmoka, šiuo metu siekianti 418 eurų. Tačiau vėliau valstybės paramos gali tikėtis tik nepasiturinčios šeimos. Joms už vaiką iki 2 metų mokama po 28,5 euro kas mėnesį, nuo 2 iki 7 metų – po 15,2 euro. Tokia pati išmoka priklauso ir vaikams iki 18 metų, jei nepasiturinčiose šeimose jų auga trys ar daugiau. Ateityje sistemos keisti niekas nežada.

O Lenkija ryžosi. Tiesa, dabar į gatves, tarytum į bažnyčią sekmadieniais, einantys protestuoti anonimai Lenkijoje tapo ypač aktyvūs. Suaktyvėjo ir komunistines šaknis turinti opozicija, kurią daugiausia sudaro persidažę iš raudonos į kitas spalvas buvę nomenklatūrininkai ir kartu su jais glaudžiai sulipęs didysis verslas. Iš kur kasmet gauti papildomus 22 mlrd. zlotų (apie 5 mlrd. eurų) pašalpoms – šaukia oponentai. Piešiamas juodas scenarijus, kad tai bus per sunki našta Lenkijos biudžetui, ir valstybė galiausiai bankrutuos.

Tačiau naujoji lenkų valdžia, kaip paaiškėjo, jau pasirūpino papildomomis pajamomis. Nutarė ateityje apmokestinti ne bankų ar gausybės prekybos centrų pelną, kurį lengva paslėpti, o, pavyzdžiui, jų apyvartą. Ar tik perspektyva nebegauti milijardų, kai Lenkijoje uždirbti pinigai išvežami į lengvatinio apmokestinimo šalis, ir privertė nomenklatūrą bei verslo ryklius griebtis pačių juodžiausių viešųjų ryšių technologijų, kad būtų apdergta ir sukompromituota lenkų demokratiškai išrinkta valdžia?

Lietuvai kaimynų siunčiama žinia yra ta, kad ir mes norom nenorom privalėsime žengti Lenkijos keliu, jei norėsime išlikti kaip tauta. Kitaip jau po kelių kartų lietuvių ir pėdsako šioje žemėje neliks.

Varčiau dar 2014 metų pabaigoje Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros Eurostato paskelbtą ataskaitą, kurioje prognozuojama, kokia ES šalyse susiklostys demografinė padėtis iki 2080-ųjų, jei neįsileisime daugiau migrantų.

Skaičiai pribloškia. Pasak Eurostato analitikų, iš dabar ES gyvenančių 507,3 mln. piliečių 2080 metais liks vos 399,2 milijono. Gyventojų mažės net 26 iš 28 Bendrijos narių. Tarp valstybių, kuriose gyventojų mažės sparčiausiai, nurodoma ir Lietuva. Anot ataskaitos, 2015 metais mūsų šalyje gyveno 2,93 mln. žmonių, o 2080-aisiais jų bus net 21,5 proc. mažiau (2,3 mln.). 17,8 proc. gyventojų mažėjimas prognozuojamas mūsų kaimynams latviams, beveik po trečdalį – estams ir lenkams.

Iš didžiųjų ES valstybių tikra apokalipsė pranašaujama Vokietijai. Eurostato skaičiavimu, praėjusiais metais vokiečių buvo 80,4 milijono. Bet 2080-aisiais jų turėtų likti tik 50,2 mln., arba 37,5 poc. mažiau.

Ar žinote, kurioms dviem ES šalims prognozuojamas gyventojų skaičiaus augimas? Toms, kurios turi didžiausias ES musulmonų bendruomenes, – Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai. Anot prognozės, 2080 metais prancūzų pilietybę turinčių gyventojų bus 68,7 mln. (2015 metais – 66 mln.), britų – 64,7 mln. (2015 metais – 64,5 mln.).

2015-aisiais į Europą plūstelėjus pabėgėliams randasi vilties, kad natūralūs neigiami demografiniai pokyčiai gali būti kompensuoti. Tačiau Lenkija dabar renkasi, kas juos kompensuos – lenkų tautos atstovai ar tik atvykėliai Lenkijos piliečiai. Galbūt dėl ateities kartų vertėtų apie tai pagalvoti ir Lietuvos strategams?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"