Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Lenkija: įtampa auga

 
2016 11 15 6:00

Po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose pradėta ieškoti priežasčių, paaiškinančių Vakaruose vykstančius procesus. Imta vesti paraleles tarp JAV, „Brexit“, Lenkijos, Vengrijos, o mūsų šalyje – ir su Lietuvos Seimo rinkimų rezultatais. Kaip faktoriai, darantys įtaką populistams iškilti, įvardijama ekonominė krizė, „elito“ atitrūkimas nuo paprastų žmonių, migracijos problemos, didėjanti ekonominė nelygybė.

Šioje diskusijoje įdomią nuomonę pateikė Lenkijos žurnalistas Lukaszas Kubeszko. Anot jo, D. Trumpas yra tipinis postpolitiko pavyzdys: bet kuriai auditorijai gali pasakyti tai, ką ji trokšta išgirsti. Tokių politikų pavyzdžiai yra Nicolas Sarkozy, Barackas Obama, Davidas Cameronas, Silvio Berlusconi, Robertas Fico, Donaldas Tuskas, Petro Porošenka, Alexis Tsipras, Recepas Tayyipas Erdoganas, Dilma Rousseff. Tokie žmonės, laisvai parinkę atitinkamus šūkius, sugeba dominuoti viešojoje erdvėje kalbėdami apie būtinybę statyti „naują valstybę“, kurią valdytų „naujas ir nekorumpuotas“ elitas, o tam, kad pritrauktų kuo daugiau balsų, jie nuolat keičia savo pozicijas net ir svarbiausiais politiniais klausimais.

Kaip toliau aiškina L. Kubeszko, tokie politikai sugeba mobilizuoti mases ir ilgą laiką išlaikyti savo populiarumą, bet kapituliuoja atėjus metui priimti svarbius ilgalaikius strateginius sprendimus. Pavyzdžiui, Graikijos premjeras A. Tsipras, nepaisant šantažo ir aštrios retorikos, priėmė Europos Sąjungos reikalavimus, o Slovakijos vyriausybė, kurios premjeras išdidžiai kalbėjo apie atgimusią tautinę ir socialinę valstybę, tyliai pritarė Europos Sąjungos ir Kanados prekybos sutarčiai, o „Brexit“ atveju D. Camerono vyriausybė atsistatydindama tiesiog nusiplovė rankas.

Prie tokių postpolitikos fenomenų L. Kubeszko priskiria ir dabartinę Lenkijos valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT). Pagrindinis jos principas, suformuluotas jos lyderio Jaroslawo Kaczynskio, byloja, kad „dešinėje pusėje už ĮT turi būti siena“. Tai reiškia, kad ĮT turi sutelkti ir politiškai suvienyti visas Lenkijos dešiniąsias jėgas. Vadinasi, partija privalo turėti tokią poziciją, kuri patenkintų nuosaikius dešiniuosius, laisvosios rinkos šalininkus, socialinius konservatorius, katalikus tradicionalistus, nacionalistus. Taip pat norint laimėti parlamento rinkimus į savo pusę reikia patraukti ir nuosaikųjį centro elektoratą.

Akivaizdu, kad neįmanoma suformuoti pozicijos, kuri tenkintų tokią plačią ir skirtingą auditoriją. Todėl savo rinkimų kampanijos metu skirtingos grupėms ĮT kalbėjo skirtingus dalykus. Tam net buvo parinkti skirtingi žmonės: dabartinė premjerė Beata Szydlo ir prezidentas Andrzejus Duda atstovavo nuosaikiai dešinės pozicijai ir kalbėjo apie ekonomiką, socialinius klausimus, užsienio politiką, kritikavo „Piliečių platformos“ korupciją, aiškino, kad reikia atkurti nacionalinę vienybę, o tuo metu J. Kaczynskis be perstojo juodino Europos Sąjungą, kalbėjo apie migrantų iš Vidurio Rytų nešamas ligas ir bakterijas, žadėjo Lenkijos grįžimą prie tikrų katalikiškų vertybių.

Taip ĮT prižadėjo daugybę dalykų ir pirmą kartą Lenkijos istorijoje sugebėjo iškovoti parlamentinę daugumą. Tačiau praėjusieji metai parodė, kad lanksti ir labai skirtingoms žmonių grupėms pritaikyta rinkimų strategija labai apsunkina partijos gyvenimą valdžioje.

Bene pirmas rimtas signalas buvo prieš daugiau nei mėnesį įvykęs nesusipratimas abortų draudimo klausimu. Dvi grupės – katalikai tradicionalistai ir kairieji aktyvistai – paruošė ir surinko reikiamą kiekį Lenkijos piliečių parašų paremti įstatymus, atitinkamai draudžiančius ir liberalizuojančius abortus. ĮT partijos planas šioje situacijoje buvo paprastas: išpildyti rinkimų pažadą iš karto neatmesti jokių piliečių įstatymų projektų, net jei jie būtų visiškai priešingi partijos pozicijai, ir pateikti abu – abortų draudimo ir liberalizavimo – projektus toliau svarstyti Seimo komisijose. O ten per ilgus svarstymus, papildymus ir diskusijas juos „numarinti“ tikintis, kad po dvejų metų tai bus pamiršta.

Tačiau planas nesuveikė. Seime svarstant abortų liberalizavimo įstatymą, Lenkijos valstiečių partija pasiūlė keisti klausimo formuluotę ir iš karto svarstyti šio įstatymo atmetimą. ĮT frakcija Seime skilo, nes dalis Seimo narių išsigando, kad jų rinkėjai jiems neatleis, jei jie nebalsuos už šio įstatymo atmetimą. Viena yra balsuoti už įstatymo tolesnį svarstymą komisijoje, bet kai klausimas pasisuko apie įstatymo atmetimą, nebalsavimas už tai reikštų pritarimą abortams. Galiausiai atsitiko taip, kad tik vienas, abortus draudžiantis įstatymas bus svarstomas Seimo komisijoje. Šis sprendimas labai supykdė nuosaikųjį ĮT elektoratą, kuris greičiausiai nepritaria abortų įstatymo liberalizavimui, tačiau nemato reikalo griežtinti dabartinį įstatymą. Tai buvo rimtas smūgis ĮT įvaizdžiui ir pakenkė jo reitingams.

Ekonomikos srityje situacija neką geresnė. ĮT pavyko įgyvendinti rinkimų pažadą ir mokėti kas mėnesį po 500 zlotų už vaiką šeimoms, auginančioms daugiau nei vieną atžalą. Tačiau kiti dideli pažadai – pensinio amžiaus mažinimas ir neapmokestinamo pajamų minimumo padidinimas – ne tik nerealizuojami, bet ir ĮT politikų nukeliami vis toliau į ateitį. Pagrindinė to priežastis – lėšų trūkumas. Mokesčius bankams ir dideliems prekybos centrams, kurie turėjo būti pagrindiniai ĮT socialinės programos finansavimo šaltiniai, užginčijo Europos Komisija. ĮT, nepaisant jos retorikos apie supuvusį Briuselį ir jo nuo realybės atitrūkusius biurokratus, nusileido. Šios nesėkmės pradeda siutinti dalį elektorato (ypač profesines sąjungas ir jų narius), kuris per praėjusius parlamento rinkimus rėmė ĮT.

Taigi, kaip rodo pirmi ĮT metai valdžioje, bandymas įtikti kiek įmanoma daugiau skirtingų, kartais net priešingas pažiūras turinčių grupių paralyžiuoja valdžią. Valdžios sprendimus, skirtingai nei rinkimų pažadus, mato ir jaučia visi, todėl visada atsiras nepatenkintųjų ir nusivylusiųjų, o tai dažnai skatina valdžią nepriimti jokio sprendimo. Nupirkti rinkėjų socialinėmis išmokomis nepavyksta, nes tam trūksta pinigų, o daliniai bandymai realizuoti pažadus irgi visų netenkina. ĮT gali prarasti nuosaikius dešiniųjų ir centro pažiūrų rinkėjus. Tai kelia nerimą politikams, kurie mąsto apie savo tolesnę politinę karjerą. Matyt, dėl to A. Duda pastarosiomis savaitėmis pirmą kartą pradėjo rodyti savarankiškumą ir kritikavo vyriausybę, ypač konfliktavo su gynybos ministru. ĮT dar gali pasidžiaugti, kad problemų nekelia susiskaldžiusi ir idėjų visiškai neturinti Lenkijos liberalioji opozicija.

Tad jei paralelė tarp JAV ir Lenkijos išties teisinga, galima teigti, kad postpolitikas D. Trumpas, rinkimų kampanijos metu taip pat dalijęs dažnai prieštaringus pažadus, būdamas valdžioje irgi bus paralyžiuotas ir taps einamosios politinės darbotvarkės vykdytoju. Rinkėjai nusivils ir 2020 metais vėl ieškos jų „interesus“ suprantančio lyderio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"