TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkija moka daryti politiką: požiūris į švietimo politiką

2015 09 18 6:00

Lenkijos universitetai, kaip ir Lietuvos, dėl demografinių problemų ir didelės emigracijos šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Tai verčia ieškoti naujų pragyvenimo šaltinių ir kitų būdų pritraukti studentų.

Universitetai tai ir daro. Tačiau baltą pavydą kelia aplinkybė, kad Lenkijoje universitetai nėra palikti visiškai vieni tvarkytis su savo problemomis. Štai Liublinas, miestas Lenkijos rytuose, Liublino vaivadijos - vienos skurdžiausių vaivadijų Lenkijoje - centras. Liublinas turi apie 350 tūkst. gyventojų ir dar per 70 tūkst. studentų. Taigi Liublinas yra labai studentiškas miestas, kuriame yra penki dideli universitetai: Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas (UMCS), Katalikiškas Jono Pauliaus II universitetas (KUL), Liublino technologijų universitetas, Medicinos universitetas, Gamtos mokslų universitetas (buvusi Žemės ūkio akademija), ir dar keturios mažesnės privačios aukštosios mokyklos.

Šiais keliais parametrais, t. y. dydžiu ir universitetų skaičiumi, Liubliną galima palyginti su Vilniumi. Vilniuje universitetai, konkuruodami tarpusavyje, dažnai menkina ir juodina vienas kitą, o tai tikrai nepuošia Lietuvos mokslo, bet dažnai parodo kultūros lygį ar galbūt net protekcionizmą, kai sistemingas menkinimas pasireiškia tam tikrais reikšmingais laikotarpiais.

Tuo metu Liublino valdžia, siekdama padėti savo aukštosioms mokykloms, ištiesė pagalbos ranką pasiūlydama projektą - universitetų jėgas skirti ne tarpusavio konkurencijai, o nukreipti į išorę, t. y. pritraukti studentų iš artimojo užsienio. Liublinas ir apskritai Lenkija šioje srityje pasidarbavo iš peties. Labiausiai studentai Lenkijoje verbuojami iš Ukrainos. Dauguma universitetų ten turi savo atstovybes, kurios supažindina su studijų galimybėmis, finansavimo šaltiniais ir t. t. Rezultatas toks, kad iš minėtų 70 tūkst. Liublino studentų 4,5 tūkst. - užsieniečiai, tarp jų dauguma (apie 90 proc.) yra ukrainiečiai, tada rikiuojasi baltarusiai, moldavai ir kiti „atvykėliai iš Rytų“.

Viso to nebūtų, jei nebūtų vykdoma atitinkama Lenkijos valstybės švietimo politika. Žvelgiant iš Lietuvos pozicijų bei lyginant dvi valstybes, vienas svarbiausių ir labiausiai į akis krintančių aspektų yra tai, kad visiems Lenkijos piliečiams pirmas aukštasis išsilavinimas nuolatinėse studijose yra nemokamas. Niekam nereikia aiškinti, kad tai yra labai svarbus veiksnys, sulaikantis jaunimą nuo emigracijos ir teikiantis naudą darbo rinkai, nes dalis jaunuolių dar studijų metais gali pradėti dirbti ir savo gyvenimą kurti būtent tame mieste, kuriame mokosi. Be to, kaip rodo atliktas tyrimas, apie 85 proc. studentų užsieniečių baigę studijas pasilieka ir nebegrįžta į savo šalį. O ką turime Lietuvoje? Kokiomis konkurencinėmis sąlygomis turi dirbti Lietuvos aukštosios mokyklos bendroje Europos Sąjungos rinkoje?

Antras neką mažiau įdomus faktas, rodantis Lenkijos politikų valstybiško mąstymo lygį ir toliaregiškumą, yra lenko korta. Šis dokumentas mūsų šalyje buvo sukėlęs nemažai politinės įtampos. Jame esą galima įžvelgti įsipareigojimų kitai valstybei elementų ir dėl to jis laikomas nesuderinamu su Seimo nario mandatu. Tačiau liko nepastebėtas kitas momentas, t. y. kad šio dokumento turėjimas suteikia asmeniui teisę nemokamai Lenkijoje įgyti aukštąjį išsilavinimą ir netgi gauti stipendiją. Kas gali būti geriau?

Įvairiais duomenimis, lenko kortą Lietuvoje kasmet gauna apie tūkstantis piliečių. Kaip rodo Mykolo Romerio universiteto mokslininkų 2012-2014 metais atliktas Lietuvos lenkų tapatumo tyrimas, lenko korta labiausiai siejama ne su tautiškumu, o su galimybe studijuoti Lenkijoje! Taigi neatsitiktinai tarp Lenkijoje studijuojančių užsieniečių didžioji dalis yra lenko kortos turėtojai. Dabar net nebeslepiama, kad lenko kortą įgyti nesudėtinga ir tuo dažnai piktnaudžiaujama, tačiau Lenkijos universitetai tuo tik džiaugiasi.

Kiek savo piliečių dėl to neteko Lietuva, valdžios institucijos turbūt net nežino, tačiau paskaitinėjus lenkakalbę Lietuvos žiniasklaidą matyti, kad Lenkijos ambasada nesnaudžia. Taigi, šis politinis dokumentas turi labai apčiuopiamą naudą:

a) Lenkijos valstybei, nes dauguma atvykusių studijuoti ten ir pasilieka, o tai šiuo - demografinės krizės - laikotarpiu yra ypač aktualu;

b) Lenkijos aukštosioms mokykloms, nes leidžia joms išlaikyti mokslinį potencialą. Tai taip pat labai svarbu šiais laikais, kai žinios ir inovacijos iš esmės lemia valstybės konkurencingumą globaliame pasaulyje. O mūsų politikai apie tai, deja, tik daug kalba.

Beje, palyginimui - apie mūsų politikų strateginį mąstymą labai daug pasako faktas, kad Lietuva užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės asmenims silpnai vilioja į mūsų šalies aukštąsias mokyklas. Tačiau tuo pat metu keistai atrodo peršama mintis apie dvigubos pilietybės naudą, kai realios priemonės didinti Lietuvos gyventojų skaičių nepastebimos. Čia dar galima prisiminti siūlymus leisti studentų krepšelius „išsinešti“ į užsienio universitetus! Deja, taip pat žinoma, kad Lietuvos pilietybė nesuteikia teisės į nemokamą mokslą Lietuvoje.

Lyginant Lenkiją su Lietuva, daugelyje sričių norom nenorom peršasi išvada, kad stipri tautinė savimonė telkia tautą ir duoda visapusiškos naudos valstybės raidai ir išlikimui globaliame pasaulyje. Deja, ir šioje srityje mums dar reikia labiau susivokti…

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"