TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkija moka daryti politiką

2015 08 21 6:00

Sunku nesižavėti Lenkijos vykdoma apdairia politika, ypač žvelgiant į tai iš Lietuvos. Mes galime tik pavydėti. 

Šią savaitę Lenkijos prezidento kanceliarija paskelbė šių metų užsienio vizitų sąrašą. Naujai išrinktų prezidentų pirmasis užsienio vizitas visada turi tam tikrą simbolinę reikšmę. Žiūrint į šį sąrašą visų pirmą krinta į akis, kad pirmuoju savo užsienio vizitu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirinko Estiją. Sąraše nėra Briuselio ir Lietuvos, tačiau yra Londonas. Žinoma, galima dėl to apgailestauti ir užsiimti saviplaka, kad mes patys dėl to kalti, kad tai yra kerštas mums ar pan.

Iš pirmo žvilgsnio taip gali atrodyti, tačiau labiau paanalizavus matyti, kad tai turbūt protingiausias naujojo Lenkijos prezidento pasirinkimas, turint omeny šios šalies vidaus politikos aktualijas ir Lietuvos ir Lenkijos santykius. O tai, kad tas faktas taip smarkiai sureikšminamas Lietuvoje, jau greičiau mūsų ištampytų nervų ir visos politikos neprofesionalumo pasekmė.

Kodėl A. Duda pirmuoju užsienio vizitu pasirinko Estiją, o ne, pvz., Vokietiją ar kurią nors Višegrado grupės valstybę? Kalbant apie Vokietiją, šios šalies ir Lenkijos santykiai niekada nebuvo lengvi ir paprasti. Nors jie nėra tokie kaip Lietuvos ir Lenkijos, tačiau įvairios įtampos atsiranda, tad būtų galima pririnkti daug pavyzdžių. Įtakos tam turi ir istorinis kontekstas, ir dabarties geopolitinės aktualijos, kurios dėl Ukrainos įvykių ypač paaštrėjo. Kaip žinoma, daugeliu klausimu tiek ES, tiek NATO reikaluose Lenkijos ir Vokietijos pozicijos skiriasi.

Kalbant apie Višegrado grupę, Lenkija būdama jos narė, norėtų gaivinti šios grupės veiklą, tačiau į Vengriją vykti pirmojo užsienio vizito „nedera“, nes niekas nenori tapatintis su kontroversišku Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Tuo metu Čekija ir Slovakija dėl savo politikos Rusijos atžvilgiu taip pat neatitinka Lenkijos užsienio politikos prioritetų. Atsigręžimas į Londoną siejamas su euroskeptinėmis nuotaikomis Jungtinėje Karalystėje ir A. Dudos deklaruotu siekiu labiau ginti nacionalinius interesus ES lygmeniu. Todėl manytina, kad atsiras bendros kalbos, kaip „reformuoti“ ES.

O apie tai, kad Briuselis neįtrauktas į sąrašą, neformaliai kalbama, tam įtakos turi vidaus politikos aktualijos ir visų pirma nenoras susitikti su Donaldu Tusku, kaip Europos Sąjungos Tarybos pirmininku. Kaip žinoma, Lenkijos parlamento daugumą sudaro „Piliečių platforma“ (PO), kuriai anksčiau vadovavo D. Tuskas. PO ir „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) yra pagrindiniai politiniai konkurentai ir dideli ideologiniai priešininkai. Lenkijoje jau šiuo metu galvojama apie artėjančius Seimo rinkimus, todėl šioje srityje bus elgiamasi labai apgalvotai ir strategiškai. Neatsitiktinai politiniai konkurentai bei buvęs prezidentas Bronislawas Komorowskis subtiliai kritikuoja, esą užsienio vizitų sąrašą būtina „papildyti europine dimensija“ arba „užpildyti Veimaro trikampį“.

Pirmajam užsienio vizitui pasirinkdamas Estiją Lenkijos prezidentas, manyčiau, geriausiai suderino Lenkijos vidaus ir užsienio politikos prioritetus bei ištesėjo rinkimų pažadą daugiau dėmesio skirti Vidurio ir Rytų Europos regionui, taip pat mažiausiai „įžeidė“ Lietuvą. Daugiau įtarimų kiltų, jei pirmajam vizitui būtų pasirinkta Latvija. Estijos pasirinkimas tam tikra prasme mus išgelbėjo nuo nereikalingų dar didesnių aistrų ir vidaus politikos destabilizavimo diskutuojant, „kieno pusėje dabar yra kamuolys“, tolesnio problemos eskalavimo ir lietuvių bei lenkų santykių aitrinimo.

Politinis klimatas šiuo metu netinkamas tokiam vizitui, dabartiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra tinkami normaliam ir konstruktyviam dialogui. Kai kurie „nesantaikos“ klausimai vis dar nėra „uždaryti“, tai nuolat sudaro pretekstą tiek vidaus, tiek užsienio politikams šiuos klausimus „prisiminti“ ir kelti sumaištį. Ne veltui yra toks posakis, kad kartais „geriau blogas sprendimas nei jokio“. Tai reiškia, kad turime atlikti tam tikrus „namų darbus“. Tačiau tuos darbus turime atlikti laikydamiesi savo Konstitucijos ir vadovaudamiesi nacionaliniais interesais. Kai savo valstybėje susitarsime ir turėsime bendrą poziciją, bus lengviau kalbėtis ir su Lenkija.

Tačiau politikams reikia suvokti savo nacionalinius interesus, gerbti savo teisinę tradiciją ir turėti valios juos ginti. Lietuva Lenkijai irgi yra strategiškai svarbi, tai suvokia ir Lenkijos politikai, o Krzysztofas Szczerskis, už užsienio politiką naujojoje prezidentūroje atsakingas asmuo, tai garsiai įvardija. Apie tai, kad esame vieni kitiems reikalingi, jau esu rašęs „Lietuvos žiniose“ pernai liepos 25-ąją.

Lenkijos prezidentas, pirmajam vizitui pasirinkdamas Estiją, apibendrinus visus niuansus, pasielgė išmintingai. Lietuvai nebuvo akivaizdžiai praneštas faktas, tačiau turime turėti omenyje tai, kas buvo pasakyta rinkimų kampanijos metu: santykiai nebus gerinami Lietuvos lenkų sąskaita ir Lenkija sieks atkurti poveikio darymo priemones Lietuvai. Beje, Vokietijos atžvilgiu nebekeliamas reikalavimas suteikti lenkams tautinės mažumos statusą. Lenkija moka daryti politiką, o ar mokame ją daryti mes?!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"