TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkija visada vienu žingsniu priekyje

2015 06 26 6:00

Lietuvoje vėl kyla neramumų dėl nelietuviškų pavardžių rašybos. Manau, daugeliui tas klausimas jau yra ganėtinai pabodęs, tačiau, deja, tam tikros jėgos niekaip nenurimsta, o mūsų politikai niekaip nesusigaudo, kas yra kas. Šįkart nenoriu samprotauti apie valstybinės kalbos statusą, jos reikšmę.

Šiuo atveju įdomu į tai pažvelgti per atstumą ir net istorinę prizmę. Kalbant apie lietuvių ir lenkų santykius labiausiai liūdina mūsų politikų nenuoseklumas ir principų neturėjimas. Čia turbūt yra didžiausias Lietuvos valstybės valdymo problemų šaltinis. Ne veltui, anot Aruno Gandhi, viena iš septynių mirtinų socialinių nuodėmių yra politika be principų. Atrodo, kad Lietuvos politikoje nėra esminio supratimo ir vizijos apie Lietuvos valstybę ir jos tautą. Todėl nėra tikrų strateginių gairių, kokią valstybę norime matyti po 50 ar 100 metų. Mums palyginti neblogai sekasi daryti tai, ką veikiau būtų galima pavadinti taktiniais ėjimais (narystė NATO, Europos Sąjungoje (ES), euro zonoje), o ne įgyvendinti tolimą strategiją. Nes kaip kitaip paaiškinsi vis mažėjantį valstybės gyventojų skaičių (tai pagaliau nedrąsiai įvardijama kaip nacionalinio saugumo klausimas), "banguojantį" požiūrį į krašto apsaugos politiką ar apskritai pasididžiavimo savo šalimi ugdymą. Juk kiekvienam yra suprantama, kad didėjantis savęs niekinimas anksčiau ar vėliau priveda prie savižudybės.

Labiausiai stebina mūsų politikų negebėjimas racionaliai kontrargumentuoti diskusijose su Lenkija apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Užtenka vien prisiminti, kaip Lietuva ilgai trypčiojo vietoje, kai 2008 metais iškilo lenko kortos klausimas. Beje, tenka pabrėžti, kad jis iki šiol nėra teisiškai „uždarytas“ ir toliau „kybo“. Juk buvo planų kreiptis į Konstitucinį Teismą, Seime buvo pradėtos procedūros, tačiau… Lenkijos spaudimas buvo stipresnis už politikų principines nuostatas.

Visiškai kitokį požiūrį į savo valstybės tautinius interesus rodo Lenkijos politikai. Kol mūsiškiai trypčiojo vietoje gindami Lietuvos interesus, 2009 metais tuometis ir dabartinis Lenkijos Senato maršalka Bogdanas Borusewiczius pareiškė: „Lenko kortos įstatymo taisymas reikštų, kad mes pripažįstame, jog tie, kurie jį kritikuoja, yra teisūs.“ Taip tarsi leidžiama suprasti, kad taisymas, kuris kenktų Lenkijos politiniam orumui, iš principo yra negalimas.

Panašiai yra ir su asmenvardžių bei vietovardžių rašyba. Lenkija šį klausimą pateikia kaip esminį palaikant lietuvių ir lenkų santykius, naujai išrinktasis Lenkijos prezidentas irgi leidžia aiškiai suprasti, kokiomis sąlygomis toliau bus plėtojami dvišaliai santykiai. Prisiminus, kaip rutuliojosi situacija, akivaizdi darosi didžios dalies Lietuvos politikų nekompetencija lietuvių ir lenkų santykių klausimu. Kol susigaudyta, kas ir kaip, per žiniasklaidą jau buvo plačiai paskleista nuostata apie Lietuvą, kaip apie tautinėms mažumoms priešišką, ES ir tarptautinę teisę laužančią ir apskritai ne europietišką valstybę. Pirmiausia teigta, esą Lietuva laužo 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutartį (čia verta priminti, kad ji buvo pasirašyta tik tada, kai Lietuvoje į valdžią atėjo socialdemokratų pirmtakė LDDP ir padarė tam tikrų nuolaidų). Praėjo kuris laikas, kol buvo susigriebta, kad Lietuva tos sutarties nelaužo. Vėliau buvo kreiptasi į Europos Teisingumo Teismą, ir po kelerių metų vėl paaiškėjo, kad Lietuva ES teisės nepažeidžia.

Kas iš to - nieko. Čia Lietuvos orumas niekam nerūpi. Dėmė liko, tačiau niekam tai nė motais. Tuo metu pačioje Lenkijoje šis klausimas savaip buvo sprendžiamas daugiau kaip 50 metų, kol galiausiai 2007-aisiais buvo priimtas atitinkamas įstatymas. Lenkija su savo tautinėmis mažumomis „pasitvarkė“, priėmė jai pačiai politinės reikšmės nebeturinčius teisės aktus ir „staiga“ tapo europietiškų standartų (net vertinant istoriškai) nešėja. Kaip Lenkija "pasitvarkė", liudija Tomaszo Kamusellos straipsniai, teigiantys, jog Lenkijos vokiečiai, Silezijoje turėdami daugumą vietos savivaldoje, nepadarė nieko, kad pagerintų vokiečių švietimą, o tuo metu Opolės vaivadijos vicemaršalka Ryszardas Galla, atstovaujantis vokiečių tautinei mažumai, net nemoka vokiečių kalbos. Ar Lietuvoje tokia analogija yra įmanoma? Būta ir brutalesnių dalykų, tokių kaip, pavyzdžiui, akcija "Wisła", tačiau čia nebesiplėsiu.

Taigi Lenkija irgi turėtų dėl ko atgailauti, tačiau tautinis orumas ten yra giliai įsišaknijęs ir saviplaka neužsiimama, o žiūrima, kaip visomis priemonėmis stiprinti tautinį ir valstybinį orumą. Ir ES lygiu matyti, kaip Lenkija gina savo nacionalinius interesus (pavyzdžiui, Vokietija norėtų, kad Lenkija greičiau įsivestų eurą ir prisidėtų prie Europos stabilumo fondo, tačiau Lenkija neskuba). Lenkija gerai supranta savo interesus ir siekia juos įgyvendinti. Kur jai naudinga, argumentais naudojasi, kur ne - jų nepastebi. Pavyzdys - turto klausimai buvusiose teritorijose. Lenkija įnirtingai priešinasi išvarytųjų (iš Rytprūsių iškeldintų vokiečių) su Erika Steinbach priešakyje pretenzijoms buvusiuose Rytprūsiuose, tačiau Lietuva nuolat plakama dėl tariamo diskriminacinio žemės negrąžinimo buvusiems savininkams.

Išvardyti negausūs faktai nereiškia, kad Lenkijos istorikai juos neigia. Ne, tiesiog tie dalykai yra palikti istorijai ir istorikams. Kita vertus, istorinis kontekstas Lenkijoje yra gerai suvokiamas ir jis yra integruotas į nacionalinių interesų apsaugą ir plėtrą. Deja, Lietuvoje, palyginti su Lenkija, situacija yra apversta aukštyn kojomis. Tautinė ir valstybinė savimonė, profesoriaus Vytauto Radžvilo žodžiais tariant, yra atrofavusis, ir dėl to kiti mums nurodinėja (o mes nuoširdžiai tikime), kaip ir ką daryti. Nes kaip kitaip paaiškinsi situaciją, kai vidaus politikos dienotvarkę diktuoja išorės jėgos?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"