TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkija žengė didelį žingsnį. Į Rytus

2016 01 12 16:20

Įtakingas Vokietijos internetinis portalas „Spiegel online“ taip apibūdino Jaroslawo Kaczynskio vykdomos dabartinės lenkų valdžios politiką. 

Anot žinomo vokiečių žurnalisto bei komentatoriaus Jakubo Augsteino, priklausančio šeimai, įkūrusiai vokiečių portalą „Spiegel online“, žodžių, Lenkija gal būt bijo Rusijos ir net nekenčia jos, bet vadovaujama dabartinės dešiniosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) „darosi panaši į Putino Rusiją“. Jo manymu, Lenkijos valdžia žino, ką daro. Ji, nuosekliai perimdama į savo rankas teisinę valdžią – konstitucinį tribunolą, bei kontroliuodama valstybinį radiją ir TV, atleisdama jai netinkamus žurnalistus, eina autoritarinio, labai artimo Viktoro Orbano ir Vladimiro Putino režimo link.

Neatsitiktinai praėjusią savaitę Vengrijos premjeras atokiame kalnų kurorte Lenkijoje privačiai susitiko su J. Kaczynskiu. Ne su premjere ir ne su prezidentu, o su valdančios partijos pirmininku.Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, lankydamasis Vokietijoje ir duodamas interviu „Bild“ teisino lenkų valdžios žingsnius, siekiančius tariamai pagydyti lenkų žiniasklaidą ir „apginti lenkiškas vertybes“.

Įdomu, ar tos lenkiškos vertybės atitinka europietiškas vertybes? J. Augsteino nuomone, Lenkijos pavyzdys verčia manyti, kad Europos Sąjungoje vyksta kultūrų kova (kulturkampf). Kova tarp vakarietiškos ir rytietiškos kultūros. Pirmajai yra būdingas liberalizmas, tolerancija, lygybė, o antrajai – rasizmas, abejingumas, problemų ignoravimas. Pridursime, kad kova vyksta ir tarp islamiškos bei europietiškos kultūros, ir ji vienaip vyksta vakarietiškoje Europos dalyje ir visai kitaip – rytinėje Europoje

Kai į Europos Sąjungą 2004 m. buvo priimamos Lenkija, Vengrija, taip pat ir Baltijos valstybės, visos teigė esančios labai europietiškos ir net vakarietiškos. Vienas iš ES lyderių Europos Komisijos pirmininkas Jacques Dolores taip nemanė, ir sakė, kad į Europos Sąjungą priimti Rytų ir Vidurio Europos šalis yra klaida, kad jos dar nėra tam subrendusios, kad jų vertybės yra kitokios nei vakariečių.

Anot vokiečių apžvalgininkų, buvęs Europos Komisijos pirmininkas 2004 m. buvo teisus. Tiems, kas nenori imti pavyzdžio iš vakarietiško liberalizmo, o ima pavyzdį iš V. Putino autoritarinio režimo, neturėtų būti vietos Europos Sąjungoje. Vokiečiai turi kartų patyrimą, kovodami su rasizmu ir ksenofobija rytinėse Vokietijos žemėse, kurios, kaip ir Rytų Europa buvo sovietinės imperijos valdžioje. Vokiečiai kenčia savų rasistų ir ksenofobų buvimą ir kovoja su jais. Tačiau ar Europa norės kentėti ksenofobinę Lenkijos, Vengrijos ar Slovakijos valdžių politiką?

Panašu, kad ir Lietuvoje ksenofobų bei rytietiškos politikos šalininkų netrūksta. Filosofo Stasio Šalkauskio (1886–1941) keltas klausimas, kiek mes esame vakariečiai, o kiek – rytiečiai, pirmiausia savo mąstymu, išlieka aktualus ir mūsų dienomis. Dažniausiai rytietiškumas (neigiama prasme) yra paslėptas po tariamo patriotizmo kauke. Keista, kad rytietiškos politikos šalininkų yra ir tarp jaunų, europiečiais ir Vakarų sąjungininkais save laikančių Rytų Europos instituto studijų centro ekspertų. Tai jau, matyt, ne išsilavinimo, o mentaliteto, genetinio paveldo, einančio nuo baudžiavos laikų, dalykai.

Štai neseniai vienoje LRT laidoje politologas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pareiškė, kad „dabartinė Lenkijos valdžia – labai naudinga Lietuvai“. Tiesa, rimtų argumentų tariamai Lietuvos naudai jis nepateikė. Ar tikrai Lenkijos valdžios autoritarizmu dvelkianti vidaus ir į Juzefo Pilsudskio laikus besiorentuojanti užsienio politika, skaldanti Europos Sąjungą, gali būti naudinga Lietuvai?

Lenkijos prezidentas A. Duda savo kadencijos pradžioje aiškiai pasakė, kad Lenkija grįš prie buvusio prezidento L. Kaczynskio, žuvusio Smolenske lėktuvo katastrofoje, o tiksliau – prie maršalo J. Pilsudskio prieškaryje vykdytos užsienio politikos idėjos. Tuo metu Lenkija, kariavusi ir su Čekija, ir su Lietuva, ir su kitais kaimynais, valdžiusi vakarines ukrainiečių ir baltarusių žemes, siekė tapti Vidurio ir Rytų Europos lydere. Prieš karą lenkams šis vaidmuo nepasisekė. Iš tikrųjų ji tapo buferine valstybe tarp Vokietijos ir Rusijos ir galiausiai abiems valstybėms susitarus 1939 m. buvo nukariauta, Vakarams nenorėjus ginti Lenkijos.

Nežinia, ar Baltijoms šalims Lenkijos lyderystė regione būtų naudinga. Estijos prezidentas lenkų spaudai duotame interviu tuo labai suabejojo, nurodydamas vienintelę šiuo metu lyderę – Angelos Merkel vadovaujamą Vokietiją. Trokštamos Lenkijos lyderystės būtų siekiama gerų santykių su Vokietija ir kitomis ES Vakarų šalimis sąskaita.

Lenkija yra vidutinio dydžio, vidutiniškai išsivysčiusi valstybė, gerokai ekonomiškai pasitempusi šimtų milijardų eurų europinių (daugiausia Vokietijos) injekcijų dėka. Tačiau dar gerokai atsiliekanti nuo išsivysčiusių ES valstybių. Ji nėra pakankamai stipri nei ekonomiškai, nei kariškai, kad galėtų vadovauti kitiems. Pačių lenkų ekspertų, pavyzdžiui, žinomo ekonomisto L . Balcerowicziaus nuomone, Lenkija ne vienu dešimtmečiu atsilieka nuo išsivysčiusių Vakarų Europos šalių ir dabartinė autoritarinė jos politika gali tik labiau ją atitolinti nuo Vakarų išsivystymo lygio.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims Lenkija yra naudinga tuomet, kai ji yra aktyvi, proeuropietiška ES narė, žaidžianti kartu su kitomis Europos valstybėmis, o ne prieš jas. Ir tuo pačiu metu suprantanti ir sugebanti padėti mažesnėms ES šalims.

Sekdama J. Pilsudskio idėja – sukurti tautų ir valstybių konglomeraciją nuo jūros iki jūros – dabar jau ES erdvėje, Lenkija ir kartu su ja tos šalys, kurios paremtų tokią politiką, vėl atsidurtų buferinėje, o tai reiškia, nesaugioje zonoje. Vėl tarp Vokietijos ir Rusijos. Tik dabartinė Vokietija yra demokratinė valstybė, kuri rūpinasi ES gyvybingumu, visos Bendrijos ekonomine galia. Jos lyderystė dėl ekonominio, geografinio ir demografinio bei finansinio svorio yra natūrali.

Rusija kaip buvo taip ir liko autoritarinė . Lenkijos lydrystei pasukus autoritarizmo linkme, autoritarinės Europos lyderystę perimtų Rusija, turinti „gerą istorinį patyrimą“, vykdydama „skaldyk ir valdyk“ politiką. Tuo tarpu Lenkijos lyderystė Vidurio ir Rytų Europos šalims būtų nenatūrali, trumpalaikė ir nesėkminga. Neturėdama draugų Vakaruose, Lenkija imtų jų ieškoti Rytuose. Neatsitiktinai partijos „Tvarka ir Teisingumas“ gretose girdisi balsų, kad reikia pagerinti santykius su Rusija.

Europos Sąjungos vadovai kol kas labai atsargiai vertina lenkų valdžios vykdomą politiką. Skirtingai nei Vakarų ir JAV žiniasklaida, formuojanti tų šalių vadovų, politikų ir kultūros elito nuomonę. Savo autoritarizmo polinkiais „Tvarka ir Teisingumas“ skelbia, kad tik ji, vienintelė valdančioji partija, yra teisi, nes gavo tautos daugumos mandatą. Nepamirškime, kad ir A. Hitlerio nacionalsocialistų partija 1933 m. demokratiniuose rinkimuose gavo daugumą ir valdžios mandatą. Ir kaip tą mandatą panaudojo. Žinoma, laikai kiti, bet žmonės mažai pasikeitę. Žiaurumai Irake ir Sirijoje, teroristiniai išpuoliai visame pasaulyje mums tai primena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"