TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkijos ėjimai globalioje politikoje

2016 08 10 6:00

Per kiek daugiau nei mėnesį Lenkijoje apsilankė du vieni svarbiausių ir galingiausių pasaulio lyderių – Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir popiežius Pranciškus Šie vizitai ne tik prikaustė pasaulio žiniasklaidos dėmesį prie Lenkijos ir leido jai pagerinti savo įvaizdį. Jie atvėrė galimybę Lenkijai tapti svarbesne globalios politikos žaidėja.

Ypač svarbus Xi Jinpingo apsilankymas Varšuvoje birželio 19–20 dienomis. Šis vizitas nebuvo atsitiktinis. Kinija jau kelerius metus įgyvendina vieną didžiausių šio amžiaus projektų – kuria naująjį Šilko kelią. Tai yra prekybai skirta transporto ir infrastruktūros sistema, kuri drieksis per visą Aziją bei Europą ir ves į Kiniją. Ji leis Kinijai ne tik praturtėti ekonomiškai, bet ir plėsti savo ekonominę bei politinę įtaką Europoje bei Azijoje. Kinija jau seniai yra susidomėjusi Vidurio ir Rytų Europos regionu, nes būtent per šį regioną Kinijos prekės pateks į Europos rinką. Yra numatyti trys keliai, kaip Kinija gali įeiti į Europos rinką: per Graikijos uostus ir Vakarų Balkanus, per Lenkiją ir per Baltijos valstybes. Todėl Kinijai svarbu turėti gerus politinius santykius, išplėtotus ekonominius ryšius ir kokybiškas transporto jungtis su šio regiono valstybėmis.

Šioje srityje jau nemažai nuveikta. Varšuvoje 2012-aisiais buvo inauguruotas šešiolikos Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių bei Kinijos bendradarbiavimo formatas („16+1“), pagal kurį įvairiausiais lygmenimis susitinka Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių politikai ir valdininkai. Be Varšuvos, aukščiausio lygio susitikimai vyko 2013 metais Bukarešte, 2014-aisiais Belgrade ir 2015 metais Kinijoje. Šių metų toks susitikimas įvyks Rygoje.

Kita vertus, Kinija supranta, kad šiuo metu tolygiai bendradarbiauti su visomis 16 skirtingų regiono valstybių yra pernelyg sudėtinga, todėl iš šios daugiašalio bendradarbiavimo patirties ji bando išskirti, anot jos, potencialus lyderius, su kuriais Pekinas galėtų plėtoti santykius daug intensyviau. Būtent tarp šių lyderių dėl savo dydžio ir geografinės padėties pateko Lenkija. Dėl to galima pastebėti per pastaruosius metus suintensyvėjusius Lenkijos ir Kinijos santykius.

Pagrindinė šių santykių varomoji jėga yra ekonomika. Kinija, kaip pabrėžė Xi Jinpingas savo straipsnyje Lenkijos laikraštyje „Rzeczpospolita“, mato Lenkiją kaip Kinijos vartus į Europą, į kuriuos bus atgabenta didžioji dalis kiniškos produkcijos ir iš kur ji bus paskirstyta po kitas Europos valstybes. Lenkija čia mato galimybių užsidirbti ir sumažinti savo prekybos deficitą. Taip pat tai yra puiki galimybė pagerinti šalies infrastruktūrą, ypač transporto, ir pritraukti daugiau kiniškų investicijų, kurios bent iš dalies galėtų atsverti po 2020 metų prarastą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Tačiau šis ekonominis bendradarbiavimas turi ir politinį atspalvį. Kinija tikisi, kad mainais už dideles ekonomines sutartis Lenkija palaikys Kinijos poziciją tarptautinės politikos klausimais, ypač dėl Pietų Kinijos jūroje vykstančių konfliktų. Ne mažiau svarbus ir Europos Sąjungos sprendimas dėl Kinijos pripažinimo rinkos ekonomika, tad Kinija tikisi, kad Lenkija smarkiai prisidės prie šio sprendimo priėmimo.

Lenkija savo ruožtu pradeda nesaugų žaidimą. Pagrindinės Lenkijos sąjungininkės ir saugumo garantas – JAV – yra nepatenkintos Varšuvos suartėjimu su Pekinu, siekiančiu kuo mažesnės Vašingtono įtakos Europoje ir Azijoje. Nepasitenkinimą demonstravo ir Briuselis bei Berlynas. Tad Lenkijos diplomatijai iškilo sudėtingas uždavinys – iš santykių su Kinija išsaugoti ekonominę naudą neišsižadant savo principinių euroatlantinių vertybių ir sąjungos su pagrindinėmis Vakarų valstybėmis.

Vis dėlto, kaip parodė Xi Jinpingo vizitas Varšuvoje, Lenkija yra pasiryžusi pradėti šį sudėtingą žaidimą. Lenkija ir Kinija pasirašė daugybę sutarčių, pagal kurias jos „pagilino savo strateginę partnerystę“, išplėtė ekonominį bendradarbiavimą ir atvėrė naujas rinkas Lenkijos gamintojams. Tad Lenkijai plėtojant savo užsienio politiką santykiai su Kinija ilgainiui gali įgauti ne menkesnę svarbą nei santykiai su Berlynu, Briuseliu, Vašingtonu, Kijevu ar Maskva.

Kito svarbaus pasaulio lyderio vizitas Lenkijoje įvyko liepos pabaigoje. Tada Pasaulio jaunimo dienų proga šioje šalyje viešėjo popiežius Pranciškus. Nors popiežius atvyko į Krokuvą su žinia visam pasauliui ir daugiausia kalbėjo apie universalias bei globalias problemas, šis vizitas neabejotinai turės įtakos tiek Lenkijos reputacijai, tiek jos vidaus politikai.

Pirmiausia reikia pripažinti, kad Lenkijai pavyko sklandžiai ir profesionaliai suorganizuoti dar vieną pasaulinės reikšmės renginį – Pasaulio jaunimo dienas. Be to, per popiežiaus vizitą Lenkija sugebėjo užtikrinti saugumą ir išvengti teroristinių išpuolių. Šio fakto nereikėtų sumenkinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV keletą mėnesių prieš Pasaulio jaunimo dienas buvo perspėjusios Lenkiją apie potencialias islamistų planuojamas atakas prieš popiežių Krokuvoje. Visų šių faktų pasekmė yra Lenkijos kaip patrauklios, saugios, organizuotos ir stiprios valstybės reputacijos įtvirtinimas, kuris ateityje duos tiek politinių, tiek ekonominių dividendų.

Kita vertus, popiežiaus Pranciškaus vizitas vargu ar smarkiau pakeis Lenkijos vidaus politiką. Tiek valdantieji, tiek opozicija popiežiaus kalbas interpretavo selektyviai ir savanaudiškai, kad galėtų įgelti savo priešininkams. Todėl susitaikymo Lenkijos ideologinėse kovose tikėtis neverta.

Kai kurie Pranciškaus žodžiai sukėlė keblumų Lenkijos valdantiesiems. Jo raginimai atsiverti ir padėti nuo karo kenčiantiems žmonėms smarkiai kontrastuoja su valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) politikų griežtu nusistatymu prieš migrantų priėmimą į Lenkiją ir antiislamiška retorika. Panašių problemų valdantiesiems sukels ir popiežiaus mintys apie ekologiją bei istorinę atmintį (kaip gerą pavyzdį popiežius minėjo Lenkijos ir Vokietijos susitaikymą, kuris patinka ne visiems Lenkijos dešiniesiems). Turint minty, kad nemaža dalis ĮT rinkėjų yra tikintys katalikai, kuriems Bažnyčios autoritetas ir žodis yra labai svarbūs, tikėtina, kad ĮT turės bent iš dalies koreguoti savo politiką ir retoriką, jei norės išsaugoti įvaizdį tarp dešiniųjų rinkėjų. Jau buvo galima pastebėti, kad prezidento Andrzejaus Dudos kalbos po privačios audiencijos pas popiežių pakito.

Taigi, galima konstatuoti, kad dviejų galingų pasaulio asmenų apsilankymas Lenkijoje suteikė Varšuvai galimybių sustiprinti savo pozicijas globalioje politikoje. Kokia naudą iš to gaus Lenkija, priklausys nuo jos politinio elito brandumo ir sugebėjimo pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"