TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkijos kaimas - pavyzdys Lietuvai?

2013 11 21 6:00

Neseniai, Lietuvoje viešint gausiai Lenkijos žemdirbių ir žemės ūkio institucijose dirbančių asmenų delegacijai, išgirdau įspūdingą statistiką: nepaisant gausios emigracijos, per pastaruosius metus Lenkijos kaime gyventojų ne tik nesumažėjo, bet ir padaugėjo vienu procentu. 

Šiuo metu kaime gyvena daugiau kaip 39 proc. visų Lenkijos gyventojų. Žinant, kaip nyksta, o kai kur net ir degraduoja Lietuvos kaimas, tokios naujienos iš kaimynės šalies ne tik nustebino, bet ir paskatino atidžiau įsižiūrėti į jos gyvenimą.

Na, Lenkija, tiesą sakant, nebe pirmą kartą stebina savo originalumu.

Kai visa Europa smigo į krizės duobę, Lenkija augino savo bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir džiaugėsi didėjančiu vidaus vartojimu. Statistika liudijo, kad būtent kasdienės lenkų išlaidos sudarė apie du trečdalius šalies BVP. Be to, kaip skelbia naujienų agentūros, Lenkijos ekonomikos augimą net ir krizės metais spartino lenkų eksportuotojams palankus silpnas zlotas, gausėjančios užsienio investicijos, Europos Sąjungos (ES) fondų parama.

Užtat dabar, kai Europos šalys kopia aukštyn iš duobės, Lenkija kluptelėjo.

Sulėtėjo (bet nesmuko!) BVP augimas, o vidaus vartojimas kas mėnesį mažėja apie 0,5-0,7 procento. Mažėjantį vidaus vartojimą atsveria aktyvesnis eksportas. Tiesa, net ir dabar, mažėjant atlyginimams, lenkai vis dar tebeperka „prekę lenkišką“, savo patriotizmu teikdami solidžią paramą Lenkijos verslui.

Į gatves, profsąjungų vedami, prieš kurį laiką streikuoti išėjo pedagogai, mat jiems nepatinka švietimo sistemos reforma. Ir gal ne be pagrindo. Juk neseniai, šių metų pradžioje, "The Economist" priskyrė Lenkiją, Pietų Korėją ir Suomiją prie šalių, kurios turi susikūrusios geriausią švietimo sistemą pasaulyje.

Lenkijos švietimo sėkmė buvo siejama su buvusiu švietimo ministru Miroslawu Handke. Dar 2000–aisiais daugelis Lenkijos piliečių buvo baigę tik vidurines mokyklas, o dabar tarptautiniame reitinge Lenkijos aukštasis mokslas tiksliųjų mokslų srityje vertinamas aukščiau nei amerikiečių. Tačiau vyriausybė pristatė tokius švietimo sistemos pokyčius, kurie sukėlė masinį mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų likvidavimą, o tolesnis jų įgyvendinimas kelia kitų grėsmių: blogėja mokymo kokybė, auga mokinių švietimo ir socialinė segregacija, privatizuojamos mokyklos, dar labiau diskredituojamas mokytojo profesijos prestižas.

Jau atleista apie 10 tūkst. mokytojų. Profesinė sąjunga kovoja su mokytojų ir mokymo personalo nedarbu. Beje, galima pasidžiaugti gražiu Lenkijos ir Lietuvos pedagogų bendradarbiavimu: Lietuvos švietimo profesinė sąjunga išreiškė solidarumą su Lenkijos kolegomis ir išsiuntė palaikymo raštus Lenkijos mokytojams, "Solidarumui" bei protesto laiškus Lenkijos vyriausybei ir Švietimo ministerijai dėl netoleruotinos politikos švietimo sistemoje.

Bendrų rūpesčių turi ir šių dviejų šalių baldininkai. Lenkijos baldų gamintojai kreipėsi į savo šalies ekonomikos ministrą Januszą Piechocinskį, kad jis uždraustų parduoti medieną Vokietijai. Pasirodo, Vokietija, žiūrėdama į ateitį toliau nei šiandieniniai pramonės poreikiai, apribojo savo miškų kirtimą, o medienos žaliava apsirūpina, šimteriopai padidinusi jos importą iš Lenkijos.

Apsižvalgykime: juk kažkas panašaus vyksta ir Lietuvoje, kur pramonininkams jau kelia nerimą žaliavinės medienos eksportas į Kiniją! O ką jie daro padėčiai gerinti?

Galima rasti ir daugiau bendrų problemų ir įkvepiančių jų sprendimo pavyzdžių.

Lenkijos žemdirbiams viešint Lietuvoje buvo vaisingai diskutuota apie žemės (ne)pardavimą užsieniečiams, tiesiogines ES išmokas, politinį manipuliavimą Rusijos rinkomis, kiaulių maro grėsmę, pieno kvotų panaikinimą. Lenkijos žemdirbių atstovai pritarė Žemės ūkio rūmų vadovų iškeltai minčiai, kad laisvai leisti užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galima tik tada, kai bus suvienodintos ES tiesioginės išmokos, o drauge - ir žemdirbių perkamoji galia visose šalyse.

Visa tai - geros bendros ateities, kurios neturėtų teršti kai kurių Lietuvos lenkų politikų pastangos sukiršinti mūsų tautas, kregždutės. Bet jos nepaaiškina, kodėl Lietuvoje kaimas nyksta, o Lenkijoje - auga.

Gal todėl, kad Lenkija visą energiją sutelkė į privatų sektorių, kuris šalies ekonomikoje vaidina lemiamą vaidmenį? Šiame sektoriuje darbuojasi apie 74 proc. visos šalies darbo jėgos, ir jis sudaro 76 proc. BVP.

Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, Lenkijos ūkininkai ir bendruomenės esą gerai prisitaikė prie ES paramos teikimo ir administravimo tvarkos. Apie 17 proc. Lenkijos ūkininkų yra jaunesni negu 34 metų, o jauni žmonės labiau linkę rizikuoti, skolintis, greičiau reaguoja į aplinkos pokyčius, priima efektyvesnius sprendimus, turi daugiau žinių. Tai esanti viena iš prielaidų šalies žemės ūkį padaryti efektyvesnį.

Be to, įdomu tai, jog Lenkijos ūkininkai, palyginti su lietuviais, neskuba anksti pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos, tačiau jie kur kas aktyviau panaudoja paramą pusiau natūriniams ūkiams. O tai reiškia, kad kaime nemažėja žemdirbių. Vyresniesiems ūkininkams pasitraukus iš gamybos, nepritrūksta rankų, galinčių ir norinčių perimti sunkią, bet garbingą duonos augintojo, tautos Maitintojo misiją.

O ten, kur rankos, ten ir galva, ten ir gimtąją žemę mylinti širdis.

Ne taip, kaip Lietuvos kaime...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"