TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkijos Silezija siekia autonomijos

2014 08 08 6:00

Lenkija tautiniu požiūriu paprastai įsivaizduojama kaip viena vientisiausių valstybių, kurioje lenkai sudaro apie 96 proc. gyventojų. Europoje tai retas atvejis. Vis dėlto Lenkija, pažvelgus įdėmiau, nėra jau tokia vientisa: galima paminėti ir kašubus iš Baltijos pamario, ir gana didelę stačiatikių dalį rytinėje Lenkijoje. Tačiau ryškiausiai savo išskirtinumą Lenkijoje reiškia sileziečiai. 

Ten veikia Silezijos autonomijos judėjimas (toliau SAJ), kurio tikslas - iškovoti Silezijos autonomiją ir pakeisti Lenkijos valstybinę santvarką į federacinę valstybę. Šįmet liepos 12-ąją Katovicuose vyko aštuntosios Silezijos autonomijos eitynės, jose dalyvavo apie 5 tūkst. asmenų. Taip siekiama skleisti visuomenei Silezijos autonomijos idėją. Per pastarąsias eitynes taip pat paskelbta, jog yra surinkta per 124 tūkst. parašų, kad būtų pripažinta sileziečių tautinė mažuma. Pagal Lenkijos įstatymus, reikia surinkti ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų, kad toks klausimas būtų svarstomas Seime. Tačiau 2013 metais Lenkijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog sileziečių tautybės nėra, nors per visuotinį surašymą 2011-aisiais tokią tautybę deklaravo 809 tūkst. asmenų. Be to, teismas žmonių siekį turėti Silezijos autonomiją vertina kaip valstybės vientisumo ir integralumo silpninimą.

Silezija - vienas turtingiausių ir tankiausiai gyvenamų Lenkijos regionų. Lenkijos Aukštutinės Silezijos vaivadija pagal savo teritoriją yra viena mažiausių, jos plotas - tik 12,3 tūkst. kv. km, tačiau gyventojų turi 4,6 milijono. Jų tankis siekia 374 žmones kvadratiniame kilometre. Ten sukuriama 13 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto. Tai antra vaivadija Lenkijoje pagal pramonės produkcijos gamybą, joje mažiausiai žmonių dirba žemės ūkyje. Ši vaivadija taip pat užima antrąją vietą pagal vidutinį atlyginimą. Tačiau šis aspektas nėra vienareikšmiškas. Silezijoje sukoncentruota Lenkijos kalnakasybos pramonė - svarbi ūkio šaka, duodanti nemažą dalį įplaukų, tačiau ji pasenusi, reikalaujanti didelių investicijų ir dotacijų. Todėl abejojama, ar Silezija sugebėtų savarankiškai išsilaikyti be centrinės valdžios paramos. Šį argumentą SAJ lyderiai paprastai nutyli.

Silezijos regionas Lenkijoje tikrai yra specifinis. Nuo 1348 metų Silezija plėtėsi už Lenkijos ribų, todėl nepažino, kaip teigia lenkai, nei Jogailos Lenkijos, nei bajoriškosios Lenkijos, nei padalijimų ir sukilimų. Slavų kalbą ten palaikė Katalikų bažnyčia, baimindamasi protestantizmo sustiprėjimo. Po Pirmojo pasaulinio karo vyko intensyvūs teritoriniai ginčai tarp Lenkijos ir Vokietijos. Žmonės Silezijoje, panašiai kaip ir Vilniaus krašte, tuo metu neturėjo aiškios tautinės tapatybės, o Lenkija, siekdama prieš plebiscitą patraukti gyventojus į savo pusę, 1920-ųjų liepos 15 dieną priėmė konstitucinį įstatymą dėl Silezijos autonomijos įkūrimo. Lenkijos Silezijos universiteto profesorius Zygmuntas Woźniczka sako, kad vokiečiams dar ir dabar kyla klausimas, kaip atsitiko, kad 1920 metais per plebiscitą net 40 proc. Silezijos gyventojų balsavo už Lenkiją.

Prof. Adamas Suchońskis iš Opolės universiteto teigia, jog tuo metu sileziečiai buvo nusivylę Vokietija ir idealizavo Lenkiją, tikėjosi, kad ši šalis duos daugiau. Ir Lenkija davė autonomiją. Tačiau vėliau jie nusivylė ir Lenkija. Po 1926 metų, kai buvo įvestas autoritarinis Juzefo Pilsudskio valdymas, Silezijos autonomija buvo smarkiai apribota. Atvyko Varšuvos patikėtinis ir pradėjo priverstinę polonizaciją, iš Mažosios Lenkijos pradėti kelti valdininkai, mokytojai. Dramatiškiausia tokių veiksmų apraiška buvo Wojciecho Korfanty įkalinimas. Šis žmogus daug padarė, kad Silezija prisijungtų prie Lenkijos. Tai sukūrė tokias sąlygas, kad 1939 metais Katovicuose buvo entuziastingai pasveikinta Vokietijos kariuomenė. Taigi Lenkija tuo metu tiesiog „apžaidė“ Vokietiją.

SAJ neigia separatistines pažiūras, tačiau kontroversijas kelia ir SAJ lyderio Jerzy Gorzeliko kalbos apie savo tautybę, ir kitų SAJ veikėjų įvairios istorinės interpretacijos. Pavyzdžiui, J. Gorzelikas lapkričio 11-ąją (Lenkijos nepriklausomybės dieną) nekelia Lenkijos vėliavos ir pritaria Didžiosios Britanijos premjero Davido Lloydo George'o 1919 metais paminėtai nuostatai, jog „prijungti Aukštutinę Sileziją prie Lenkijos yra tas pats, kas beždžionei duoti laikrodį“. J. Gorzelikas priduria, kad po 90 metų matyti, jog Lenkija laikrodį sugadino. Viena judėjimo įvardijamų skriaudų sileziečiams yra, anot jų, nevykusi 1999 metų administracinė reforma, kai istorinis Silezijos regionas buvo sudarkytas, padalytas į Opolės ir Silezijos vaivadijas, o prie šios dar prijungta dalis Mažosios Lenkijos žemių (Čenstakavos ir Zaglembie, kurių gyventojai smarkiai priešinasi silezietiškam identitetui).

SAJ pradeda kelti susirūpinimą kai kuriems Lenkijos politikams. Didžiausias sujudimas tarp Lenkijos politinio elito kilo po 2010 metų savivaldos rinkimų, kai dvi vietinės partijos - PO (Piliečių platforma) ir PSL (Lenkijos liaudies šakininkai) - sudarė Seime koaliciją su SAJ. PO lyderis Donaldas Tuskas, kilęs iš Kujavo-Pamarės žemių, kurios kadaise priklausė Rytų Prūsijai, SAJ veiklai neprieštarauja. Tuo metu Lenkijos prezidentas Bronisławas Komorowskis sako, kad tokia koalicija - bloga idėja. Taip pat verta paminėti 2011 metų partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) teiginį, jog sileziečių tautybė yra užmaskuotas vokiškumas. Į tai Silezijos vokiečiai atkirto, kad vokiškasis variantas egzistuoja „atvira", „neužslaptinta“ forma.

Ši politinė situacija paaštrėjo tuomet, kai Lietuvos ir Lenkijos santykiai, galima sakyti, buvo pasiekę dugną. Lenkija lietuvių ir lenkų konflikte buvo pristatoma kaip pavyzdys, kur yra gerbiamos tautinių mažumų teisės, o Lietuva šiuo požiūriu lyginama net su Baltarusija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"