TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenktynių bolidas iš duženų

2007 04 04 0:00

Švietimo strategai teigia, kad bendrojo lavinimo reforma įvyko, kai buvo iš esmės pakeistos ugdymo programos, turinys, pertvarkyta struktūra. Jie žada, kad artimiausią dešimtmetį švietimo sistema bus tobulinama daugiausia dėmesio skiriant efektyviam švietimo valdymui.

Tačiau įsiklausius į kolegų mokytojų balsus, dažnai kupinus ne tik nerimo, nevilties, bet ir dvasinio skausmo, susimąstai: ar įmanoma "tobulinti" tai, ką iki šiol "laimėjo" švietimo reforma?

Reformos ateities pagrįstumą liudija ir vienos mokytojų apklausos, kurioje dalyvavo beveik tūkstantis respondentų, rezultatai: "Ar pritariate nuomonei, jog dabartinė - reformuota - bendrojo lavinimo mokykla yra geresnė, negu buvusi iki reformos?" - "Taip" atsakė 56 proc., 1 proc. neturėjo nuomonės, o 43 proc. apklaustųjų atrodė, kad tarybinė mokykla geresnė už dabartinę reformuotąją. Taigi beveik pusė - nepatenkintų respondentų. Atrodo, akivaizdu, kad reikia sustoti ir priimti radikalius strateginius sprendimus: iš duženų lenktynių bolido nepadarysime.

Padėtis tik blogėja

Ugdymo institucijose tikėtis palaimingos ramybės tikrai neverta. Neišvengsime ir konfliktinių situacijų. Tačiau šiandien mokytojų pagalbos šauksmo ir mokinių smurto proveržis jau toli peržengė įmanomas ribas. Todėl akivaizdu: jeigu ir toliau nesiimsime esminės pertvarkos (jokiu būdu nekalbu vien tik apie fizines bausmes!), tai mūsų mokyklos - šviesos šventovės - labai greit išsigims ir taps smurto inkubatoriais...

Beje, su apmaudu tenka pripažinti: apie psichologinės atmosferos, tvyrančios švietimo erdvėje, kritinę būklę jau tiek skelbta žiniasklaidoje, kalbėta per konferencijas ir seminarus, paskaitas ir asmeninius susitikimus su įvairiais strategais, kad, matyt, daugiau aiškinti beprasmiška. Todėl, dar kartą pabrėždamas, jog šių dienų mokykloje susidarė pavojinga situacija ir ji nuolat blogėja, pateiksiu tik plikus, tačiau apibendrinančius faktus (šaltiniai nurodyti: www.piliciauskas.visiems.lt ) jų nekomentuodamas. Labai norėčiau, kad į juos žvelgtume kaip į signalus, rodančius pavojų vaiko gyvybei.

Pavojingos būklės simptomai

"Kažkada S. Eitminavičius (pedagodas - red.) retoriškai klausė: ar gali būti, kad per visą dieną mokytojas neįžeidė nė vieno mokinio, ar gali būti, kad per visą dieną mokytojo neįžeidė nė vienas mokinys. Dabar, anot žiniasklaidos, ne vienas pedagogas penktadienį, po paskutinės pamokos, dėdamas spinton žurnalą, turėtų džiaugtis galįs ištarti visiškai kitus žodžius: "Ačiū Dievui, šią savaitę nė vieno neužmušiau, nė vienam neužplojau". Ar gali būti, kad dar po kelerių metų galėsime džiaugtis sakydami: "Ačiū Dievui, šiandien manęs nė vienas nepastūmė, nė vienas manęs neapspjovė, nė vienas manęs nepasiuntė..."

"Smurto ir žeminimo daugiau yra tarp mokytojų nei tarp vaikų. Tai - tikra atominė bomba. Mokykla turėtų įsivesti naujus kokybės standartus, kriterijus, pagal kuriuos ugdymo įstaiga būtų matuojama. Nes kol administracija gainiojasi standarto - paruošti kuo daugiau mokslininkų, tol socialinės rizikos grupėms priklausantys vaikai dėmesio mokykloje nesulauks."

Panašių svarstymų spaudoje galima rasti ne vieną.

Parlamentarės kreipimesi į švietimo ir mokslo ministrę bei policijos generalinį komisarą konstatuojama, kad mokytojai ir socialiniai darbuotojai nesusitvarko su siautėjančiais mokiniais. Daugėja atvejų, kai pedagogai ir moksleiviai tampa aukomis. Per pamokas darosi sunku ar visai neįmanoma dirbti dėl kelių ar vieno klasę terorizuojančio vaiko. Mokiniai negerbia mokytojų, neklauso tėvų. Vis dažniau girdime, kad moksleiviai aktyviai įsitraukia į kriminalinį gyvenimą. Mokyklose didžiulė problema ne tik ankstyvas rūkalų ir alkoholio vartojimas, bet vis labiau plinta ir narkotikai.

"Siūlau pasidžiaugti mano mokykloje sukurtais pagalbos mokytojams metodais. Mane iškeikė mokinys. Parašiau skundą direktoriui. Direktorius reagavo greitai - atsiuntė pavaduotoją mano pamokų tikrinti - gal yra už ką keikti? - Nėra jau viskas taip blogai. Andai vienam nepraustaburniui atgalia ranka visai klasei matant už nepadorias šnekas kad pyliau į snukį, tai net apsilaižė, ir dar išvariau pasiskųsti pavaduotojai. Ai, koks kilo triukšmas - tiksliau ne triukšmas, o ta pavaduotoja kaip perekšlė užkudakavo: kas dabar bus, kas dabar bus... Net pati pamaniau: kas dabar bus? Ogi kitą rytą to neklaužados tėvas atėjo ir labai nuoširdžiai padėkojo. Tuo viskas ir baigėsi. Tačiau dabar į klasę net miela užeiti... Noriu patikslinti - žeminti, mušti, kitaip nepadoriai elgtis su vaikais iš tiesų negalima, bet adekvačiai reaguoti į jų poelgį tiesiog būtina. Tai mokytojo pareiga. Veiksmas lygus atoveiksmiui. Ir mažiau reikėtų mąstyti: išmes ar neišmes,- būtent tai, o ne išpūstos mokinių teisės, yra didžiausia mūsų bėda." Toks buvo vienos mokytojos sprendimas.

Bejėgiškumas

"Dar niekuomet mūsų mokyklos paaugliai nebuvo tokie storžieviai, keikūnai, chuliganai... Mokytojai sutrikę, nes pamokymai, bausmės mokinius veikia atvirkščiai, o nuolat užjausti ir suprasti nėra laiko ir galimybių, nes klasėje yra 26 mokiniai ir žūtbūt reikia mokyti bent tuos, kurie to nori. Išėję iš mokyklos ar namų tie patys pikti ir nelaimingi jaunuoliai šlaistosi be jokio tikslo gatvėmis. "Susiveikia" cigarečių, alaus. Išgėrus nebaisu tyčiotis iš klasės draugo, jį primušti, paerzinti girtą dėdulę, atimti iš jo degtinės butelį, sutemus sulaužyti tvorą, išrauti kaimyno sodinukus", - rašo mokyklos direktorė.

"Mokykla bejėgė prieš visuotinių taisyklių nepripažįstančius mokinius. Problemų kelia ne tik asocialių šeimų atžalos - tokių mokykloje mažuma. Mokiniai dar šiek tiek prisibijo mokytojų vyrų. Kraštutiniu atveju nebegalėdamos per pamoką susitvarkyti su besityčiojančiais nepilnamečiais pedagogės mobiliuoju telefonu išsikviečia direktorių."

Lietuvos fenomenas - daugelio mokyklų vadovybė stengiasi ne kovoti su smurtu, patyčiomis, o slepia tokius faktus, kad tik nenukentėtų geras jų vardas. "Auginu du sūnus, jie lanko vieną sostinės mokyklų, anksčiau ir pati dirbau mokykloje, todėl puikiai žinau, kas ten iš tiesų vyksta. Stipresni skriaudžia silpnesnius, tai paplitę ir tarp mokytojų, ir tarp mokinių. Tačiau mokyklų vadovai stengiasi tokius faktus žūtbūt nuslėpti", - tai jau susirūpinusių tėvų balsas.

Štai dar vienas: "Jiems įstatymu įteisinta galimybė terorizuoti, fiziškai ir moraliai žaloti tūkstančius moksleivių bendrojo lavinimo mokyklose. Absurdo logika. Mano įsitikinimu, policija situacijos nepakeis, nes didėjantis nusikalstamumas (chuliganizmas, reketas, kvaišalų platinimas ir pan.) yra pasekmė, bet ne priežastis. Policijos postai būtų tik bandymas figos lapeliu pridengti negatyvius procesus, vykstančius švietimo sistemoje."

Faktų, liudijančių pavojingas mūsų švietimo reformos pasekmes, galima būtų pateikti kur kas daugiau. Pavyzdžiui, mūsų mergaitės paauglės laikomos vienomis žiauriausių Europoje. Mūsų vaikai labiausiai linkę tyčiotis iš bendraamžių. Statistika skelbia, kad Čekijoje, Švedijoje patyčias patiria 2 vaikai iš 10. Lietuvoje - 7 iš 10. Mūsų ugdytiniai Europoje blogiausiai vertina savo pačių gyvenimo kokybę ir t. t.

Kodėl kaimynų vaikai sveikesni?

Kai Didžiojoje Britanijoje apsilankė 18 auditorių iš Lietuvos, jie buvo nustebinti, kad senas demokratijos tradicijas turinčios šalies mokyklose laikomasi gana griežtos vidaus tvarkos. Ten mokiniams privalomos uniformos. Kai prasideda pamokos, automatinės mokyklos durys užrakinamos. Kartą per dieną vyksta mokinių sąšaukos, kurių tikslas - dvasinis, moralinis, kultūrinis, socialinis ugdymas, tikrinamas mokinių lankomumas. Kiekvienam mokiniui skiriamas pedagogas, kuris jam padeda planuoti ateitį.

Tie britų pavyzdžiai atrodo tarsi iš kitos planetos. O Lietuvove agresijos epidemija apima ir mokytojus, kurie tapę mokinių patyčių objektu irgi neretai griebiasi smurto. Vyrauja klaidingas požiūris, kad tai - tik į naudą, nes vaikai turi užsiauginti storą odą, o ne augti "šiltnamio"sąlygomis. Toks požiūris veda į pražūtį: patyčios ir priekabiavimas virsta smurtu, o į smurtą atsakoma tuo pačiu.

JAV saugumo tarnyba nustatė, kad dviejų trečdalių susišaudymų mokyklose priežastis - kerštas priekabiautojams.

Didžiojoje Britanijoje mokiniai dėl netinkamo elgesio šalinami iš mokyklų. 2003-2004 metais ten iš mokyklų buvo išmesta 9 880 mokinių, o prieš metus - 9290. Mokyklas jie paliko dėl to, kad plūdosi, grasino vyresniems žmonėms, puldinėjo kitus moksleivius. Taigi britai švietimo srityje irgi turi problemų. Tačiau jų neslepia. Tos šalies mokyklų ministrė pareiškė, kad vyriausybė svarbiausiu tikslu paskelbė kovą su blogu moksleivių elgesiu, kad nei įžūlus atsikalbinėjimas, nei chuliganizmas ar smurtas mokyklose nebus toleruojamas. Mat vaikai turi žinoti, kas teisinga ir kas ne, kad peržengus šią ribą reikės atsakyti už padarinius. Mokytojams numatyta suteikti teisę imtis griežtų priemonių kovoti su blogu elgesiu ir, reikalui esant, netgi pavartoti tam tikrą jėgą. Tėvams ateityje numatoma bauda iki 1000 svarų, jeigu jų atžalos priekabiaus prie savo bendraklasių arba jiems grasins.

Kaimynai lenkai mokyklose steigia "pedagoginius trejetus", kuriuos sudaro švietimo, vaikų teisių apsaugos ir teisėsaugos atstovai, operatyviai reaguojantys į antihumanišką ugdytinių elgesį...

Manau, kad pavyzdžių, iš kurių galėtume mokytis, pakaks.

Kuri partija imsis atsakomybės?

Su didžiausiu nerimu klausiu, kodėl atsakingos institucijos negirdi šio piliečių nevilties šauksmo? Gal laukiame nurodymų iš Briuselio? Žinia, jau esame įpareigoti nutraukti beprasmišką karą mūsų keliuose, tai gal sulauksime panašaus nurodymo stabdyti smurtą ir mūsų mokyklose?

Ar atsiras partija, kuri savo rinkimų programoje išdrįs pareikšti: "O vis dėlto karalius nuogas..." Daugiau dejuoti - nusikaltimas, nes delsiant žalojamos šimtų tūkstančių vaikų asmenybės, jų ir mokytojų fizinė bei dvasinė sveikata, žudoma tauta. Mes imsimės atitinkamų radikalių veiksmų!"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"