TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lenkų geto mentalitetas

2011 09 05 0:00

Lenkijos spaudimas Lietuvai ir kišimasis į jos vidaus reikalus peržengia ne tik diplomatijos, bet ir padorumo ribas. Lenkijos premjero Donaldo Tusko nutarimas aplankyti Lietuvą rodo, kad užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio kryžiaus karas prieš Lietuvą sulaukia pritarimo aukščiausiu lygiu. Šeštadienį R.Sikorskis išreiškė viltį, kad D.Tusko vizitas į Lietuvą padės suvokti kaimynams ir sąjungininkams, kaip rimtai Lenkija vertina tautinių mažumų švietimo problemą ir jog atėjo laikas po 20 metų santykių, per kuriuos Lenkija esą siūlė savo draugystę, abipusiam gestui. Premjeras Andrius Kubilius teisingai pasakė, kad "Lietuva visada pasiruošusi atviram ir nuoširdžiam dialogui", bet neaišku, kiek Lenkija įsipareigojusi šitokiam dialogui, ar ji pati supranta, kad kursto tautinę nesantaiką, skatindama vietos lenkus manyti, kad jie skriaudžiami.

Yra absurdiška ir nesąžininga teigti, kad Lietuva stengiasi prievarta asimiliuoti lenkus ar kad naujas Švietimo įstatymas yra pirmasis žingsnis šia linkme. Įstatymas nei uždaro lenkiškas mokyklas, nei draudžia jose vesti pamokas lenkų kalba, nei nutraukia valstybės finansavimą. Lenkų kalba liks pagrindine dėstomąja kalba, nors bus daugiau pamokų lietuvių kalba, siekiant artėti prie Europos standartų, kai tautinių mažumų mokyklose vidutiniškai 60 proc. programos dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40 proc. programos - valstybine kalba.

Galima reikšti priekaištų Lietuvos švietimo politikai tautinių mažumų atžvilgiu. Bet ne dėl to, kad buvo stengiamasi nutautinti lenkus, o dėl to, kad nebuvo sudaroma tinkamų sąlygų lenkų mokiniams įsitraukti į Lietuvos politikos ir ūkio gyvenimą. Jų interesai buvo paaukoti iš dalies pataikaujant tėvų norui juos laikyti savotiškame lenkų gete.

Moderni demokratinė valstybė turi užtikrinti, kad visi piliečiai būtų lygiateisiai politinio gyvenimo dalyviai. Kitaip tariant, kad jie gebėtų dalyvauti politinėse diskusijose, suprasti ir įvertinti skirtingų partijų bei žmonių pozicijas, reikšti savo nuomonę opiais klausimais, stengtis įtikinti kitus. Tokios diskusijos bei dalyvavimas jose yra įmanomos tik tuomet, kai visiems piliečiams yra prieinama bendra politinė kalba. Piliečiai, kurie nemoka politinės kalbos, yra marginalizuoti, jų politinės galimybės yra dirbtinai ribotos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, yra kelios politinės kalbos. Lietuvoje pagal demokratiškai patvirtintą Konstituciją politinė kalba yra viena - lietuvių. Tad valstybės švietimo sistema turi užtikrinti, kad visi mokiniai puikiai ją mokėtų. Ir privačios mokyklos privalo parengti savo mokinius visateisei pilietybei, laiduoti, kad jie neliktų už borto.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad bendros kalbos mokėjimas yra būtina sąlyga visateisiam dalyvavimui šalies ūkyje. Tie, kurie nemoka lietuvių kalbos arba menkai ją temoka, nėra patrauklūs darbdaviams, nebus kvalifikuoti eiti daugelį atsakingų ir gerai apmokamų pareigų. Be tinkamo išsilavinimo gerokai nukentės jų gero gyvenimo galimybės.

Suaugę žmonės gali gyventi kaip nori. Jei vietos lenkas nori užsidaryti lenkų gete, nebendrauti su kitataučiais, tenkintis menkesniu atlyginimu, tai jo valia ir pasirinkimas. Valstybė neturi jam nurodyti, kaip gyventi. Bet ar tėvai turi teisę primesti šitokį gyvenimą savo vaikams, ar jie gali iki galo nustatyti, ko bus mokomi jų vaikai ir kaip? Manau, kad ne.

Tėvų ir valstybės teisių ir pareigų pasidalijimas auklėjant vaikus yra labai sudėtingas klausimas. Ypatingos teisės yra suteikiamos tėvams. Bet šios teisės nėra absoliučios. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kraštų, asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Nesvarbu, kokie būtų tėvų aiškinimai ar norai, vaikai turi eiti į mokyklą išmokti to, ko reikia normaliam gyvenimui.

Kai kuriose šalyse suteikiamos išimtys tam tikroms etninėms ar religinėms grupėms. Didžiojoje Britanijoje pastovios gyvenvietės neturintiems romų vaikams privaloma lankyti mokyklą perpus mažiau dienų negu kitiems vaikams. Aiškinama, kad romams mokykloje gaunamos žinios nėra tokios svarbios. Istoriniame Viskonsino prieš Yoder sprendime JAV Aukščiausiasis Teismas patenkino amišų bendruomenės prašymą leisti jų vaikams mokytis tik iki 14 metų. Esą tolesnis mokslas pagal jų gyvenimo būdą (amišai gyvena panašiai kaip jų protėviai XVIII amžiuje: nenaudoja jokių elektrinių prietaisų, pavyzdžiui, šaldytuvo, televizoriaus, telefono, nesinaudoja moderniomis susisiekimo priemonėmis - nei automobiliais, nei lėktuvais ir pan.) yra ne tik nereikalingas, bet ir nesuderinamas su jų religiniais įsitikinimais.

Šitos išimtys yra kontroversiškos. Oponentai nurodo, kad jei suaugęs romas ar amišas nutartų palikti savo bendruomenę, jam trūktų ir žinių, ir įgūdžių, būtinų sėkmingai gyventi moderniame pasaulyje. Tad jis taptų savo bendruomenės įkaitu, negebančiu pasinaudoti laisvėmis ir galimybėmis, kurias jis turėtų, jei negaliotų jo tėvų ar bendruomenės primesti apribojimai.

Nelyginu Lietuvos lenkų bendruomenės su romų ar amišų. Bet valstybė turi užtikrinti, kad lenkų vaikai būtų visateisiai Lietuvos politinio ir ūkinio gyvenimo dalyviai. Jei lenkiškos mokyklos lig šiol to nedarė, tai jau laikas atitaisyti klaidą. Jei lenkiškos mokyklos jau tinkamai parengia savo mokinius, tai nėra pagrindo skųstis reformomis ar reikalauti, kad jos būtų atidedamos, nes reikalingi pamatai jau pakloti, o nauji reikalavimai nėra didelė našta.

Nenorėčiau visos kaltės už santykių pablogėjimą suversti lenkams. Nesuprantu, kodėl lenkų rajonuose negalima gatvių pavadinimų rašyti abiem kalbomis, juolab kad Vilniuje nuorodos į turistinius objektus rašomos ir anglų kalba. Kodėl prievarta sulietuvinti pavardę žmogaus, kuris to nenori? Bent politikai neturėtų lenkų laikyti priešais, atėjūnais arba nutautėjusiais lietuviais, kuriuos reiktų sulietuvinti. Nesusipratimas pagrįstų lenkų reikalavimų tenkinimą vadinti pataikavimu. Įgyvendinant Švietimo įstatymą būtų galima vieną kitą smulkmeną pataisyti, nors nevalia užšaldyti jo įgyvendinimo. Bet Lietuvoje pagrindinė tautinių mažumų teisė - būtent teisė į savo tapatybę, kultūrą bei švietimą savąja kalba - yra visiškai užtikrinta. Gėda, kad tai neigia šalis, kuri pirmininkauja Europos Sąjungai.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"