TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Liberalams valdžios reikia šiandien, nacionalinis saugumas palauks

2015 04 23 6:00

Darbą pradėjusi Klaipėdos miesto taryba išsiskiria unikalia valdančiųjų koalicijos sudėtimi. Klaipėdos Liberalų sąjūdžio atstovai nusprendė sudaryti koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso bloku.

Ne visi atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje naujiena apie šią liberalų koaliciją su tomaševskininkais pasirodė tą pačią dieną kaip ir žinia, kad LLRA ir Rusų aljansas minimi Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Sutapimas tik paryškino tai, kas ir taip turėjo būti aišku - liberalai nusprendė dalytis valdžia su atvirai antivalstybine jėga. Kitaip tariant, liberalams valdžios reikia šiandien, o nacionalinis saugumas palauks.

Nors garsiausiai žiniasklaidoje skamba paties Valdemaro Tomaševskio skandalingi pareiškimai, kuriais jau baisisi ir ligšioliniai rėmėjai Varšuvoje, būtent Klaipėda yra savotiškas tylus šios proputiniškos sąjungos bastionas. Nuolat bendradarbiaudami su žvalgybos taikiniu virtusiu Rusijos konsulatu, vietos politikai nuosekliai dirba skaldomąjį darbą Klaipėdoje. Kelerius metus matėme Rusų aljanso ir LLRA lyderius bendruose renginiuose su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešos informacijos apie šalies politiką ir energetikos projektus. Galima neabejoti, jog konsulatas ne tik rinko informaciją, bet ir pagal galimybes dirbo siekdamas daryti įtaką įvairių rinkimų rezultatams.

Vienas šnipas iš konsulato pašalintas - bus atsiųsta naujų. Tuo metu vietos politikai toliau veikia kaip Vilniaus rajone kiršindami gyventojus tautiniu pagrindu. Nors aktyviausias tokių kiršintojų - Viačeslavas Titovas - priklauso kitai, į koaliciją nepakviestai partijai, ant tautybės kortos po politinę areną nekukliau jodinėja ir naujieji liberalų koalicijos partneriai.

Įdomu tai, kad nacionalinėje politikoje liberalai kol kas dažniausiai demonstruoja provalstybišką laikyseną, o Remigijus Šimašius Vilniuje kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su valstybei priešiška LLRA. Tuo metu Klaipėdoje matome priešingą vaizdą - suformuota koalicija su Rusijos agresiją Ukrainoje teisinančia partija. Laikas parodys, ar Klaipėdos liberalai susipras prisitaikyti prie nacionalinės partijos laikysenos, ar visa partija pradės žaisti rizikingus Lietuvos saugumui žaidimus.

Tautybės politizavimas kartu yra naudinga priedanga nuo pelnytų kritikos strėlių. Nesvarbu, kas kritikuoja tautinių bendrijų atstovais prisistatančius politikus. Tai gali daryti politikai, mokslininkai, žiniasklaida ar net VSD. LLRA ir Rusų aljanso reakcija visada prasideda ir baigiasi demagogija apie tariamą tautinę neapykantą. Nepasiduokime klaidinami: kritika šioms partijoms ir bendradarbiavimui su jomis neturi nieko bendra su politikų tautybe. Gerbdami asmenį drįskime kritikuoti jo pažiūras ir elgesį.

Rusai ir lenkai yra lygiaverčiai Lietuvos piliečiai. Tautybė savaime nedaro jų valstybės priešais. Tačiau šioms tautinėms bendrijoms atstovaujantys politikai savo veiksmais ir kalbomis verčia abejoti jų ištikimybe valstybei, kurioje gyvena. Jų požiūris į Rusijos veiksmus nesuderinamas su Lietuvos išlikimui būtina nacionalinio saugumo vizija. LLRA ir Rusų aljanso atstovai nuolat segi Georgijaus juosteles, kasmet švenčia Klaipėdos sovietinę okupaciją 1945 metais, smerkia Maidano įvykius, dėl karo Rytų Ukrainoje kaltina būtent Ukrainą, o vienas jų atstovas Seime net ragino NATO bombarduoti Kijevą ir taip „išspręsti konfliktą“. Jei šios jėgos politinė orientacija yra suderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo vizija, laikas tą viziją perrašyti.

Kaip neseniai pasakė lenkų tautybės signataras Česlavas Okinčicas, LLRA lyderiams reikėtų apsispręsti, su kuo jie eina: su žuvusiaisiais Katynėje ar tais, kurie žudė. Panašus pasirinkimas galioja ir Klaipėdos „išvadavimo“ dieną švenčiantiems vietos politikams. Su kuo jie - su Lietuvą okupavusia SSRS kariuomene ar su ginkluotais rezistentais, kovojusiais prieš ją? Atsakymas į šį klausimą turėtų būti labai aktualus ir lengva ranka koalicijos partnerius besirenkančiam Klaipėdos merui.

Tačiau jis sugeba ignoruoti šias problemas. Būdamas abejingas ir istorijai, ir nacionalinio saugumo klausimams, meras nemato problemos ir kliūčių pakviesti tokią partiją į savo formuojamą koaliciją. Jei Klaipėdos gyventojai į vietos valdžią žiūrės tik kaip į gatvių tiesimo ir pastatų renovavimo organizatorius, ši gėdinga sąjunga greičiausiai niekam neužklius. Tačiau galvodami apie valstybę vis dėlto turėtume suklusti net ir formuodami vietos politiką. Juk gali paaiškėti, kad gėdos iš tokių sąjungų bus daugiau negu naudos. Tikėkimės, kad kitoje VSD ataskaitoje nebus rašoma apie Klaipėdos miestą valdančios koalicijos narius. Merui tokia kompanija nelabai tiktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"