TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Liberalizmas ir kaimas

2015 07 24 6:00

Liberalizmo pradžia siejama su Švietimo laikotarpiu, kai buvo siekiama išlaisvinti žmogų nuo įvairios priespaudos ir priklausomybės, nes jos žemina jo orumą. Šiuo metu tai pagrindinė Vakarų pasaulyje vyraujanti ideologija, ji tiesiogiai tapatinama su demokratija, laisve ir ekonominio potencialo dominavimu. 

Kadangi įvairių subjektų konkurencinė kova toliau tik stiprėja, liberalizmas laikomas pagrindine ideologija, galinčia išlaisvinti ekonominį potencialą. Būtent dėl to, kaip daugelis mato, modernėjimas yra tapatinamas su liberalizmu, o tam ideologiškai tampa nebeatsparios ir kairės, ir dešinės politinės partijos.

Pastaruoju metu į liberalizmo daržą krinta vis daugiau kritikos akmenų. Žiūrint iš socialinės pusės, vienas tokių kritikų yra lenkų intelektualas Ryszardas Legutko. Anot jo, liberalizmas visų pirma yra labai paviršutiniška ideologija, kai nesistengiama ieškoti esminių dalykų, kurie žmonijai visuomet buvo aktualūs ir įdomūs. Net didieji liberalizmo epochos pradininkai, R. Legutko teigimu, yra įdomūs, kai peržengia liberalizmo ribas. Pagrindinė problema, kad dabartiniai liberalai ignoruoja ir stengiasi apeiti daugumą šiandieninės realybės esminių klausimų, juos traktuodami vien tik procedūriškai (tai ir veda į paviršutiniškumą) ir teigdami, kad visi yra lygūs ir visi turi tas pačias teises. Anot R. Legutko, liberalai neanalizuoja, kas yra teisinga ar neteisinga, moraliai gera ar bloga pozicija, svarbu, kad tai nebūtų dominuojanti pozicija. Tokia prieiga liberalų mąstyseną „paralyžiuoja“ ir jie negali pasakyti „ne“ mažumų keliamiems reikalavimams. Taip įtvirtinamas mažumų diktatas, kuris pavadinamas multikultūriškumu. Praktinė to reiškinio problema ta, kad tai sukuria socialinį ir politinį chaosą. Čia slypi liberalizmo paradoksas, nes, anot R. Legutko, liberalai siekia sukurti sistemą, kuriai esant galėtum laisvai priimti sprendimus, tačiau jie nusišalina nuo sistemos viduje priimamų sprendimų vertinimo, ar ji veikia gerai, ar blogai, iš esmės palikdami sistemą savieigai ir tikėdamiesi, kad ji pati save reguliuoja.

Ekonomikos srityje liberalizmas turi tą pačią ydą - perdėtai pasitiki rinka ir jos savireguliacija. Anot //////////////Roberto Gilpino, liberalizmo doktrinoje nėra politinės ekonomijos ir ji iš esmės ignoruoja neekonominių veiksnių įtaką ekonomikai. Ekonomikoje liberalizmas yra suprantamas kaip pagrindinė laisvosios rinkos varomoji jėga, kai siekiama didžiausio efektyvumo ir našumo. Klasikiniai liberalai ekonomiką ir politiką laiko nesusijusiais dalykais, o liberalus pasaulis įsivaizduojamas be politinių sienų ir socialinių suvaržymų, kur visi individai yra lygus ir gali laisvai reikštis. Todėl liberalizmas pasisako už kuo mažesnį valstybės kišimąsi į laisvosios rinkos reikalus. Dėl politikos ir ekonomikos atskyrimo liberalai ignoruoja realybės faktus, kad ne visi laisvojoje rinkoje yra lygūs grynai dėl politinių veiksnių (pavyzdžiui, monopolijų, galios veiksnių).

Liberalioji ideologija pirmiausia naudinga rinkos plėtrai ir jos globalėjimui. Todėl jos reikšmė tampa vis svarbesnė plėtojant tarptautinius santykius. Esmė ta, kad rinkai būdinga savybė plėstis, nes tai duoda naudos ekonominio proceso dalyviams. Taip, anot R. Gilpino, rinka siekia įtraukti į rinkos santykius kiekvieną visuomenės gyvenimo sritį, taip komercializuojami tradiciniai visuomenės santykiai. Tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu visuomenė pertvarkoma į dinamišką centrą ir priklausomą periferiją. Dalyvavimas globalioje rinkoje visiems naudingas, tik vieniems tai duoda daugiau santykinės naudos, kitiems - mažiau. Todėl valstybės, siekdamos sau didžiausios naudos, kišasi į ekonominę veiklą ir, kaip rašo R. Gilpinas, nė viena, net pati liberaliausia valstybė neleidžia rinkos jėgoms veikti laisvai ir nekontroliuojamai. Rinka nėra politiškai neutrali, ji sukuria ekonominę galią, kuri vėliau gali būti naudojama tarpusavio santykiuose ir, kaip jau minėta, daro didelį poveikį visuomeninei santvarkai bei struktūrai, t. y. keičia tapatumą. Todėl liberali rinka visų pirma naudinga hegemonui, kuris, prižiūrėdamas jos funkcionavimą ir nustatydamas taisykles, iš jos gauna daugiausia naudos. Neatsitiktinai Amerikos lietuvis filosofas Juozas Girnius teigė, kad didžiosios valstybės tik viešai propaguoja liberalias idėjas, o iš tikrųjų elgiasi labai nacionalistiškai.

Rinkos plėtra, palaikoma liberalios ideologijos, iš esmės reiškia, kad globalizacija yra neišvengiama ir su tuo reikia susitaikyti bei prisitaikyti. Manyčiau, kad vienas būdų išsaugoti tautinį tapatumą ir savitumą yra kaimo bei kaimiškos kultūros puoselėjimas ir saugojimas. Anot//////////// Elenos Vitkienės, kaimas yra pagrindinė etnokultūrinė sistema ir branduolys. Agrokultūrinis kaimas išlieka miesto pamatu, pasaulio civilizacijų, šiandieninės globalizacijos, kiekvienos kultūros ištaka ir branduoliu. Smunkant miestų kultūrai ir nesant ryšio su kaimu, žmogus tampa masės dalimi, smunkančia, izoliuota ir atskirta nuo papročių, tradicijų, nebežinanti, kas yra Tėvynė. Tai žino ir supranta tik kultūringas žmogus. Taip, anot autorės, kaimas tampa vienintele vieta, kur yra išsaugomi istorinės tautos kultūriniai elementai. Ši didžiulė atsakomybė tenka būtent kaimui. Turbūt dėl to liberalizmas, kaip modernizmo sinonimas, yra nesuderinamas su „neprogresyviu“ kaimu, nes kaimiškoji kultūra, iš prigimties būdama tradicinių vertybių saugotoja, nepasiduoda liberalizmo propagandai, skatinančiai rinkos plėtrą, kuri įtraukia visus tradicinius visuomenės veiklos elementus į save, juos komercializuodama ir ardydama tradicinę visuomenės sandarą.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"