TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lie-tu-va!

2010 09 16 0:00

Tikriausiai dar ilgai, vėstant rudens orams, lietuvius šildys bronzinė mūsų krepšininkų pergalė pasaulio čempionate.

Tik prisiminusi, kaip emocingai visi mūsų komandos sirgaliai visuose pasaulio kampeliuose stebėjo svaiginantį jaunųjų Lietuvos krepšininkų proveržį medalių link, kaip nuoširdžiai ir džiaugsmingai vėlų sekmadienio vakarą miestuose bei miesteliuose aidėjo skanduotė "Lie-tu-va", negaliu sutikti su kai kuriais komentatoriais, kad mūsų atgimusi rinktinė "privertė didžiuotis", jog esame lietuviai.

Ne privertė, o dovanojo progą vėl didžiuotis.

Progą, kurios net ir po įvairių politinių bei ekonominių pastarųjų metų nusivylimų mes, lietuviai, nenustojame laukti ir tikėtis.

Didžiuotis, juk mes visada tam pasiruošę. Didžiuotumės ir politikais, ministrais, prokurorais bei teisėjais - tik suteikite mums tokią progą!

Bet kol kas progą didžiuotis mums dovanojo sportininkai, tad ačiū šauniems, dar tokiems jauniems krepšininkams už dovanotą nedirbtinio, nesumeluoto patriotizmo šventę!

Ačiū treneriui Kęstučiui Kemzūrai, radusiam sėkmės raktą ir juo atrakinusiam mūsų rinktinės dvasią, kad nesukluptų, nepailstų kelyje į pergalę! Ir jei patikėtume treneriu, tas raktas - vis tas pats, pastaruoju metu iš oficialių tribūnų neretai ujamas patriotizmas.

Galiu tik įsivaizduoti, kas dėjosi didžiuosiuose miestuose, jei ir mano Darbėnuose sirgaliai nepraleido progos pasidžiaugti ir didžiuotis. Iš visų pusių aidėjo "Lie-tu-va!", po miestelį vaikščiojo ir važinėjo jaunuoliai, pasipuošę tautinėmis vėliavomis. Net ir šunys, paprastai triukšmą palydintys isterišku lojimu, tą vakarą kiauksėjo kažkaip nepiktai, tik iš šuniško pareigos supratimo, palikdami teisę triukšmingiau lieti emocijas toms keistokoms dvikojėms būtybėms. Šventė kitą dieną tęsėsi gimnazijoje, kur orūs ketvirtokai visais koridoriais vedžiojo jaunesnius mokinius, darniai skanduojančius "Lie-tu-va! Per-ga-lė!"

Tačiau išaušus kitai dienai, į galvą pradėjo lįsti ne tokios šventiškos mintys. Pavyzdžiui, kad ir tokia: kodėl mūsų valdžia taip kvailai mėto dešimtis milijonų litų kažkokiems biurokratiniams Lietuvos įvaizdžio kūrimo projektams ir jų rengėjams, kai tą įvaizdį sėkmingai kuria ir pasaulyje garsina mūsų valstybės "posūniai" ir "podukros" - sportininkai, menininkai, kūrėjai, atlikėjai, kuriems neretai net ir kelių tūkstančių litų paramos pagailima? Nekalbu jau apie Šarūno Marčiulionio, Arvydo Sabonio, Valdemaro Chomičiaus puoselėjamas privačias jaunųjų krepšininkų mokyklas, apie kurias valdžia lyg ir nieko nežino...

Kitas ramybės neduodantis klausimas kirba dėl nuolat linksniuojamo ir aptarinėjamo patriotizmo.

Juk visi mūsų krepšininkai pereina tą pačią - ir bendrojo lavinimo, ir krepšinio - Lietuvos mokyklą, tačiau rezultatai labai skirtingi.

Vieni krepšininkai, išaugę iš lietuviškų šliaužtinukų ir įsiveržę į pasaulio krepšinio klubų komandas, pamiršta, iš kur jie ir kas jiems padėjo tapti milijonus uždirbančiais profesionalais. Kai tėvynė pakviečia šiuos sportininkus ginti lietuviško krepšinio garbės tarptautinėse varžybose, jie randa daugybę priežasčių atsisakyti. Ko gero, jie paprasčiausiai bijo, kad gali nusekti juos maitinančios aukso gyslos.

Jei būčiau sporto žurnalistė, pagalvočiau, ar beverta reportažuose iš varžybų minėti kitų šalių komandose žaidžiančių lietuvių sportininkų, kurie atsisakė dalyvauti nacionalinėje rinktinėje, pavardes. Nejaugi mums dabar ne vis tiek, kad kitos šalies komandoje žaidžia sportininkas iš Lietuvos, jei jam pačiam Lietuva - tik tuščias garsas?

Nes turime kitų sportininkų, kurie, kaip Linas Kleiza ir kiti nacionalinę rinktinę parėmę, A.Sabonio tradicijas tęsiantys krepšinio grandai, neišduoda tėviškės dievų, nepuola ant kelių prieš aukso veršį!

Kodėl jie, augdami toje pačioje Lietuvoje, tapo tokie skirtingi? Kodėl vieni renkasi pinigus, o kiti - Tėvynės garbę?

Kodėl vieni - tik už save, o kiti - už mus, už Lie-tu-vą?

Nerandu atsakymo. Jei rasčiau, garsinčiau jį visa gerkle, kad išgirstų tie, kurie kartą per kelerius metus tampa rinkėjais arba išrinktaisiais. Tam, kad ir savivaldybių tarybose, ir Seime atsidurtų tik tokie kaip K.Kemzūra, L.Kleiza ir jų komandos draugai, žmonės, ištikimi savo šaliai, tautai ir prisiimtiems įsipareigojimams, o ne tokie, kurie neskiria tikrų, sąžiningai sportinių rekordų siekiančių sportininkų nuo pinigus uždirbinėjančių raumenų, mūzų pabučiuoto artisto - nuo pornožvaigždės, doro politiko - nuo žūtbūt į TV ekraną besiveržiančių pamaivų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"