TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvą gaisrai visada niokoja sąmyšio metais

2006 06 19 0:00

Valdžios dalybos ir derybos, apie kurias pastarosiomis savaitėmis sukosi viešasis gyvenimas Vilniuje, pasižiūrėjus iš toliau, primena puotą maro metu. Tauta išsivaikšto, žudosi, geria, traiškosi automobiliais... Vaikų mažėja... Žemė, miškai, sodybos dega... Pilietinė visuomenė nyksta akyse... O pilietinės visuomenės ir valdžios institucijos pluša, lyg ką tik, o ne prieš šešiolika metų, iš lagerio paleistos. Jos šaukiasi vaivorykščių, o eiliniai žmogeliai gesina gaisrus.

Išgirdę, jog vos ne vieną dieną apie savo ryžtą burtis piliečių ir tautos labui pasiskelbė du judėjimai - Piliečių santalka ir Tautos frontas, o jiems įkandin - jau ir kiti sambūriai, daugiau gyvenimo matę lietuviai net ėmė spėlioti, kas atsitiko, kad mūsų labai laisvoj ir labai nuo visų, o ypač nuo piliečių nepriklausomoje valstybėje staiga atsirado tiek naujų organizacijų: rinkitės, kol galvelė visai apsisuks.

Galvelės ir taip sukasi - jei ne nuo politikų pažadų, tai nuo velnio lašiukų. O kai žmonės praranda orientyrus, kas gerai, o kas blogai, kas meluoja, o kas dėl teisybės kryžium gulasi, kur dešinė, o kur kairė - amen. Valstybei - amen. Nes jokia valstybė ilgai netveria, jei ją kurianti visuomenė praranda politinę ir pilietinę nuovoką.

Necituosiu, ką ir kada pasakė koks nors eilinis "iškilus" mūsų politikas, kurdamas gero ir taikaus įvairių partijų sambūrio vizijas. Tų citatų - pilni laikraščiai ir eteris. Jei žodžius sugebėtume paversti kuriančiąja energija - nė naujos atominės elektrinės nebereikėtų. Tačiau, kita vertus, tos politikų oracijos neišsisklaido lyg rūkas saulei pakirdus, o visa naikinančia gaisrų ugnimi siaubia ir taip jau nuvargusį kraštą.

Manot, plepu niekus? Deja... Prisiminkime didžiausių pastarąjį šimtmetį siautusių gaisrų statistiką. Ji skelbia, kad skaudžiausiai Lietuva degė 1919 metais, 1940-1941 metais, 1947 metais ir... šiemet. Ką Lietuvos istorijoje reiškė pirmosios trys datos? Karo ir pokario suirutes bei politinio virsmo metus. Kai tik politinis sąmyšis apsukdavo didžiosios Lietuvos gyventojų dalies galvas, imdavo degti ir jų gyvenimai. Tad ir šie metai bei juos nutvieskę gaisrai - ne išimtis, o Lietuvai dėsniu tapusi politinės suirutės ir pilietinio sutrikimo pasekmė.

Vienas rusų klasikas, apibendrindamas Spalio perversmo Rusijoje priežastis ir pasekmes, skelbė, kad ekonominė suirutė prasideda ne tualete, o galvose. Mes šiandien irgi nesuklysime teigdami, jog amžiaus gaisrai Lietuvoje prasideda ne nuo atsitiktinės nuorūkos ar nuo sausros, o nuo savo veiksmų pasekmių nebesuvokiančių galvų. Nesvarbu, ar tai nuo alkoholio apdujusio ir ne vietoj degtuką uždegusio kaimiečio galva, ar už piliečių saugumą, sveikatą, ekologiją ar apskritai už kultūrą atsakingo ministro galva.

Kuo, jei ne biurokratiniu idiotizmu būtų galima paaiškinti tą Valstybės kontrolės nustatytą faktą, kad Sveikatos apsaugos ministerija sugebėjo panaudoti tik (!) dešimtadalį lėšų, kurios buvo skirtos jodo, geležies ir kitų maisto medžiagų trūkumo likvidavimo programai. Visuomenė jau priprato, kad ministerijai vis mažai lėšų , o čia - ir lėšų būta, ir vis tiek - nedirbta.

Dar liūdnesnis vaizdelis, kai imama gilintis į biudžetinėse įstaigose įsigalinčias atlyginimų žirkles: tie, kurie tik nurodinėja ir ataskaitas rašinėja, gauna vis didesnius atlyginimus, o tie, kurie realiai gydo ar slaugo ligonius, gaudo vagis, plėšikus, kyšininkus, kontrabandininkus, gesina gaisrus, neretai ir patys juose apdegdami, metai iš metų valgo vis tą pačią skurdo vakarienę. Eilinis ugniagesys turi tenkintis vidutiniškai 800-1070 litų darbo užmokesčiu (atskaičius mokesčius) ar dar mažiau, o jų viršininkai ir viršininkėliai neužmiega, jei kišenėje nešlama bent pora tūkstantėlių (irgi - atskaičiavus mokesčius). BNS agentūros duomenimis, Lietuvoje šiandien trūksta 244 ugniagesių, ir jų gretos vis mažėja. Tačiau viršininkų - nemažėja, ir jiems - vis negana.

O žuvusiųjų ugnyje - vis daugėja. Kaip daugėja ligonių, alkoholikų... ir sveiką protą pametusių viršininkų. Neužgesinę politinės suirutės sukelto sąmyšio galvose - sudegsime lyg Neringos miškai. Ir jokia Sąjunga mums nebepadės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"