TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuva gali kurti savo "šrekus"

2008 11 27 0:00

Tarptautinių projektų valdymo konsultantas Tomas Tautkus, grįžęs iš užjūrių, į Lietuvą atvežė viziją - tapti pirmaujančia trimačių technologijų (3D) šalimi. Kol kas tokios industrijos nėra niekur pasaulyje, o Lietuvoje, anot pašnekovo, jai kurti susiklojusios puikios sąlygos ir aplinkybės.

Kol kas efektingų trimačių vaizdų daugiausia galime pamatyti nebent fantastiniuose filmuose. Tai yra ateities technologija, ir ši technologija gali atsirasti mūsų šalyje, įsitikinęs T.Tautkus, šią idėją brandinęs daugiau kaip dešimtmetį. Jo įsivaizdavimu, Lietuvoje netgi galėtų būti kuriami pelningi, su Holivudo produkcija sėkmingai konkuruojantys pilnametražiai trimačių efektų filmai. "Mūsų kraštas laimėtų, jei nustotume būti provincialai ir pradėtume mąstyti globaliai", - naują industriją ragina plėtoti T.Tautkus.

Dėmesio nukreipimo terapija

- Taigi kokią idėją siūlote?

- Pirmiausia trimatis pasaulis yra vienintelis, kur žmogus gali būti dievas. 3D pasauliuose negalioja laikas, negalioja gravitacija, negalioja įprasti reiškiniai. Todėl tai yra gera priemonė atpalaiduoti žmonių smegenis. Juk krūvis žmonių psichikai didėja kiekvieną dieną. Net antidepresantai nebepadeda, todėl ieškoma naujų būdų atsipalaiduoti - tai streso valdymas, įvairios terapijos. Šias priemones palyginę pamatytume vieną bendrą savybę - tai yra dėmesio nukreipimo terapija. Lietuvoje atsiranda geras šansas užsiimti šia industrija. Jos produkcija būtų pritaikoma karo pramonėje, medicinos srityje, projektuojant pastatus, kuriant filmus, žaidimus, rengiant mokymus ir t.t.

Trimatis filmas - joks stebuklas

- Manote, kad Lietuvoje galėtų būti kuriami pilnametražiai trimačiai filmai?

- Be jokių problemų. Atlikome skaičiavimus - tai joks stebuklas. Kas "Matricą" padarė tokią populiarią? Kompiuteriai ir kitoks požiūris. Vienas jų efektas - apsukti akį apie ore pakibusį objektą - yra užpatentuotas ir "Matricos" kūrėjams generuoja dideles lėšas.

Filmai, pateikiantys kitą realybę, karaliauja daugiausiai uždirbančių juostų dešimtukuose. Tai "Betmenas", "Šrekas" ir visokie "snukiadaužiai", holivudiniai didžiulio efekto filmai.

Štai pasamdyti keletą aukščiausios kvalifikacijos specialistų ir pasikviesti, tarkim, "Šreko" režisierių per ketverius metus mums kainuotų apie 10-30 mln. litų.

Lietuvoje tai įmanoma organizuoti. Tam nereikia nežmoniškų pinigų - pastatyti didelį prekybos centrą kur kas brangiau. Tuo metu kurti efektingus filmus yra finansiškai perspektyvu. Štai "Šreko" kūrėjai už vieną išleistą dolerį gavo 4-5 dolerius grąžos.

- Bet kodėl Lietuvoje?

Imkime žaidimų kompiuterį "Sony Playstation". Mikroschemas jam sukūrė danai - tauta, kuri yra tik šiek tiek gausesnė nei lietuvių.

Mažos tautos turi gerą ypatybę - jos genetiškai yra paveldėjusios instinktą kabintis į gyvenimą. Tarkim, prieš 15 metų mūsų gyvenimo lygis buvo panašus į Indijos, o dabar patiems indams atrodome kaip turtinga Vakarų valstybė.

Antra, žmonės Lietuvoje yra darbštūs. Tereikia jiems suteikti žinių ir įduoti į rankas technologijų, o technologijos per 15 metų atpigo šimtus, jei ne tūkstančius kartų.

- Tai darbštumas su išlikimo instinktu ir yra mūsų konkurencinis pranašumas?

- Yra dar vienas. Jei amerikietis moka gerai naudotis plaktuku ir kalti vinis, jam į galvą neateis pabandyti gręžti sienoje skyles. O lietuvis neturi tos problemos - jis universalesnis.

Pridėję prie šių pranašumų gerą vadybą ir naujausias technologijas galime gauti labai gerų rezultatų.

Dvi vėžinės ląstelės

- O ko trūksta?

- Teko nemažai keliauti po pasaulį ir konsultuoti tokias kompanijas kaip "Warner Bros", "Mitsubishi Electric", "Deutsche Telekom". Taip pat nemažai laiko praleidau Danijoje, kur susipažinau su jų industrija.

O štai dirbdamas Lietuvoje pamačiau, kad čia yra įaugusios dvi vėžinės ląstelės. Pirma, tai nuomonė, kad technologijų teorijos nepritaikomos praktiškai. Antra, universitetai neparengia pakankamai gabių vadybos specialistų, kurie susirinkę padarytų sudėtingą produktą. Vadyba tiesiog labai atsilikusi - Amerikos septinto dešimtmečio lygio. Vadybos studentai tik kopijuoja juos mokančius "išsigandusius senukus".

Dažnai mūsų inovacijos tokios, kad reikia gerai pasukti galvą jas inovacijomis pavadinti. Kitas reikalas, kad mes dar nelabai suvokiame esantys globalios rinkos dalyviai - įsivaizduojame save kaip nuo visų atskirtą Šambalą.

- Jei tokios ateities technologijos perspektyvios, kodėl niekas Lietuvoje iki šiol to nepadarė?

- Specialiai tai analizavau. Yra toks pasakymas angliškai: "hit and run", kitaip sakant, Lietuvoje svarbiausia išgyventi šiandien per daug nemąstant apie ateitį. Aš netikiu, kad Lietuva baldų pramonės, burokų augintojų ir sunkvežimių vairuotojų valstybė. Atėjo laikas mūsų krašte taikyti naująsias technologijas. Atsirado galimybė kooperuojantis su universitetais kurti naujas industrijas.

Pinigų užtektų

- Ar nepritrūks mūsų verslininkams ir valdininkams vaizduotės įgyvendinti tokius projektus?

- Dar geriau - tuomet pats tuo užsiimsiu ir neturėsiu konkurentų. Valstybė galėtų padėti koreguodama paramos skyrimo politiką ir suprasdama, kad nebūtina kontroliuoti kiekvieno paramos cento. Jei būtų daugiau laisvės, tokių šnekančių apie naujas industrijas atsirastų kur kas daugiau.

- Ar galima sakyti, kad įkūrus šią industriją, Lietuva taptų vienu iš pasaulio 3D pramogų ir technologijų centrų?

- Ir labai nedaug reikia padaryti, kad taip būtų. Atsivežti aukščiausio lygio profesionalus iš Holivudo šiais laikais yra įkandama. Pinigų užtektų tiek, kiek jų reikėtų pastatyti Balbieriškio prekybos centrą. Sukurti vieną tokią veikiančią įmonę kainuoja 20 kartų mažiau nei pastatyti nacionalinį stadioną Vilniuje.

Taikymas neribotas

- Ką aš, kaip vartotojas, gaučiau pirkdamas pagal 3D sukurtą paslaugą?

- Šios technologijos taikymas beveik neribotas.

Kaip mes mokomės fizikos mokykloje? Aš turėdavau tą iš rusų kalbos verstą vadovėlį perskaityti gal 20 kartų, kad suprasčiau, apie ką ten rašoma. O pamačius trimatę vizualizaciją, kaip veikia gamtos dėsniai, viskas pasidaro aišku per minutę.

Štai Anglijoje plėtojama nauja terapija, kai moteris, mananti, kad yra per stora, siunčiama į 3D skaitytuvą ir tuomet gali pamatyti savo figūrą iš šalies. Kitas pavyzdys. Mano namą su 12 metrų ilgio stikline siena projektavę architektai "pripjovė grybų": paskaičiavęs kompiuteriu, pamačiau, kad turėsiu didelių šilumos nuostolių. Tuomet pats pritaikiau kompiuterinę simuliaciją ir namo kaina sumažėjo 100 tūkst. litų.

- Pats projektavote namą?

- Man atnešė projektą, aš suvedžiau skaičius į kompiuterį ir jį pastačiau virtualiai. Perkonstravau taip, kad saulė žiemą šildytų, o vasarą nekaitintų.

- Ar tokia industrija nekels pavojaus psichikai, ar nevers mūsų į netikro, išvirkščio, simuliacinio pasaulio bedugnę?

- Žmonės svajoja, o svajonės mus varo į priekį. Žmogui galima padėti svajoti - štai didžiulio efekto filmas "Matrica" daugeliui atvėrė akis.

Technologija nieko nereiškia. Kaip ir peilis - jis nėra nei geras, nei blogas, bet juo galima pjauti ir duoną, ir žmogų.

- Viskas labai gražiai skamba... Bet kodėl to iki šiol nėra?

- Todėl, kad žmonės tik ir sako: "Viskas labai gražiai skamba." Ateitis yra neribota, o ši industrija turi daug potencijos. Tereikia imti ir daryti.

Komentarai

Gintautas Degutis, ekonomikos ir technologijų analitikas, fantastikos kūrinių ir realybę simuliuojančių žaidimų mėgėjas:

IT industrija tikrai yra Lietuvos ateitis. Štai savo biurą Lietuvoje atidarė "Computer Sciences Corporation" - viena iš pirmaujančių pasaulyje IT paslaugų tiekėjų. Žvalgosi "Google" ir kitos. Aš tikiu, kad mūsų animatoriai, IT specialistai, žaidimų kūrėjai tikrai ne ką prastesni nei JAV. Tačiau filmų pramogoms, žaidimams kurti reikia nemažų investicijų, rasti partnerių ir užsakovų užsienyje.

Be to, naujiems projektams reikia labai gerai pasirinkti laiką, o dabar jis ne pats palankiausias. Kita vertus, šaunuolis tas verslininkas. Iš esmės tokia industrija - labai gera idėja.

Albinas Bagdonas, psichologijos profesorius:

Šią technologiją kaip dėmesio nukreipimo techniką vertinu skeptiškai. Štai Japonijoje siūloma atsipalaidavimo paslauga - lazda daužyti savo viršininko maketą, bet stresus galima įveikti ir paprastesniais būdais. Norint nugalėti stresą psichologai siūlo įvairių strategijų, galima kreiptis į specialistus: juk ne visada šalia yra kompiuteris, kad pabėgtum nuo blogų emocijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"