TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuva jau beveik aukščiausioje lygoje!

2015 04 11 6:00

Ketvirtadienį Lietuva turėjo progą švęsti. Sulaukėme kvietimo pradėti derybas dėl stojimo į elitiniu turtingiausių pasaulio valstybių klubu vadinamą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Tačiau Lietuva nešventė. Apsiribota kelių, tiesa, aukščiausių, valstybės vadovų palyginti abstrakčiais, vidutiniam lietuviui mažai ką sakančiais žodžiais.

„Tai nuoseklių Lietuvos pastangų įvertinimas, kuris atvers daugiau galimybių ginti mūsų valstybės interesus. Narystė EBPO sustiprins Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, leis glaudžiau bendradarbiauti su pažangiausiomis pasaulio valstybėmis ir prisidės prie mūsų šalies augimo bei ekonominės gerovės skatinimo“, - pažymėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Abstrakčiai kalbėjo ir premjeras Algirdas Butkevičius: „Priklausydami šiam solidžiam ekonomiškai brandžių ir pajėgių valstybių klubui turėsime ilgalaikės naudos, dar labiau sustiprinsime šalies ekonomiką.“

Socialdemokratų partijai priklausantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nepamiršo pasireklamuoti. Pasak jo, kvietimas derėtis dėl narystės EBPO neva yra didelis šios kadencijos Vyriausybės darbo įvertinimas. Ministras taip pat minėjo, kad narystė EBPO pritrauktų į Lietuvą daugiau užsienio investicijų, galėtų pakelti šalies skolinimosi reitingus.

Viskas. Nei laikraščių ar portalų skambių antraščių, nei džiugių reportažų per televiziją.

O juk būtent EBPO greičiausiai yra paskutinis šansas Lietuvai pabėgti iš bananų respublikomis vadinamų šalių būrio. „Šios organizacijos nario statusas savo reikšme tikrai neprilygsta, tarkime, Lietuvos stojimui į NATO. Bet kvietimas derėtis dėl narystės EBPO yra mūsų valstybės pasiekto lygio pripažinimas. Mus sutinka priimti į aukščiausią pasaulio lygą“, - taip ketvirtadienio žinią LŽ komentavo vienas diplomatas.

Svarbus įvykis, tikiu, nebuvo tinkamai paminėtas dėl nežinojimo. Ne tik daugumai tautiečių, bet ir nemažai daliai šalies elito tikrai mažai ką sako magiškos raidės EBPO.

Kas už jų slepiasi? Išsiaiškinkime. Organizacijai priklauso tik 34 turtingiausios pasaulio valstybės, iš jų 15, įskaitant Lenkiją ir Estiją, yra Europos Sąjungos narės. Skurdžiausiu žemynu vadinamai Afrikai neatstovauja nė viena šalis. Iš Pietų Amerikos valstybių turtingiausiųjų klube yra tik Čilė, iš Azijos - tik Japonija ir Pietų Korėja.

Aukščiausia organizacijos valdymo institucija - EBPO Taryba. Į ją po vieną atstovą deleguoja visos valstybės narės. Svarbus ir EBPO Vykdomasis komitetas. Jį sudaro 14 narių, kurių 7 yra nuolatiniai (iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, JAV, Kanados ir Japonijos).

Organizacinius EBPO reikalus tvarko sekretoriatas. Jam vadovauja Tarybos 5 metų kadencijai renkamas generalinis sekretorius. Dabar šias pareigas eina Meksikos atstovas Angelis Gurria.

EBPO pradžia siekia 1948 metus. Vadovaujant JAV tada įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO), kurios tikslas buvo atkurti per Antrąjį pasaulinį karą sugriautą Europą. EEBO įgyvendino ir garsųjį Maršalo planą. JAV jam skyrė 20 mlrd. dolerių (dabar ši suma greičiausiai būtų vertinama trilijonais). Nors manyta, jog Senojo žemyno ekonomiką pavyks atkurti ne greičiau kaip per 20-25 metus, sistema veikė taip efektyviai, kad viskas truko ne ilgiau kaip septynerius metus.

Vėliau Europoje sukauptą patirtį nuspręsta pritaikyti kitur. Todėl 1960-aisiais organizacija buvo pertvarkyta ir pakeitė pavadinimą.

Patekti į elitinį klubą labai sunku, dažnai neįmanoma. Lietuva laukė kvietimo nuo 2002 metų. Nuo 1997-ųjų jo laukia Brazilija, Kinija, Rusija. Gali būti, kad pastaroji šalis dėl agresijos Ukrainoje kvietimo taip ir negaus.

Kodėl EBPO tokia patraukli? Daug ką pasako faktas, jog organizacijai priklausančiose valstybėse sukuriama net 60 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Kitaip tariant, Lietuva kviečiama į milijardierių klubą. Tačiau jo nariams niekas lengvai milijardų nedalija. Pinigus reikia užsidirbti patiems. Bet vien kvietimas į klubą jau yra pripažinimas, kad būsima jo narė subrendusi gyventi savo galva, ir gerai gyventi. Stipriosios EBPO narės nelieka nuošalyje, padeda silpnesnėms siekti gerovės. Tarkime, per investicijas. Laikoma gero tono ženklu, kai viena EBPO valstybė investuodama teikia pirmenybę kitai šios organizacijos narei.

Paklausite, o kas iš to varganai gyvenančiam lietuviui? EBPO reikalauja, kad organizacijai priklausančiose valstybėse sukuriamomis gėrybėmis džiaugtųsi visi visuomenės nariai, o ne šimtoji ar tūkstantoji dalis, kaip yra „bananų respublikose“. Todėl, pavyzdžiui, viena EBPO pateiktų sąlygų Latvijai, kad ji irgi būtų pakviesta derėtis dėl narystės organizacijoje, - įvesti progresinius mokesčius. Kitaip sakant, papildomai apmokestinti turtuolius.

Neabejojama, kad Lietuvai kvietimą padėjo gauti principinga mūsų šalies pozicija dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto, stabilus pastarųjų metų mūsų ekonomikos augimas, nuosekli demokratijos plėtra. Tačiau ar derėtų visą garbę dėl sėkmės priskirti vien dabartinei valdančiajai daugumai? Gal prisiminkime, kas apgynė Rusijos nuožmiai puolamus ekonominius projektus (Būtingės terminalą, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Lenkija ir Švedija), be kurių būtų sunkiai įmanomas dabartinis mūsų šalies ekonominis tvarumas. Šiandien dauguma tų žmonių - opozicijoje. Be jų globotų projektų vargu ar turėtume ir bilietą į EBPO.

O proga pasidžiaugti dar bus. Kai Lietuva taps organizacijos nare. Teigiama, jog tai gali įvykti jau kitąmet. Tuomet siūlau džiaugtis kartu, ne pavieniui. Kaip pasaulio lyderių vaidmens verta tauta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"