TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuva - Lenkija: pariteto spąstai

2014 04 30 6:00

Ar girdint apie Lenkijoje viena po kitos uždaromas lietuviškas mokyklas, ar sprendžiant Lietuvos lenkų pavardžių rašybos klausimą, kyla paprasta ir, atrodytų, logiška mintis - taikyti pariteto principą. T. y. vietos lenkams sukurti lygiai tokias pačias sąlygas, kokias turi lietuviai Lenkijoje. Keletas argumentų, kodėl įgyvendinti tokią mintį iš tikrųjų nebūtų nei teisinga, nei protinga.

Visų pirma, Lietuva visas savo mažumas privalo traktuoti vienodai. Nei Lietuvos lenkai, nei Lietuvos rusai ar azerbaidžaniečiai negali tapti savo kilmės valstybių politikos įkaitais. Įsivaizduokime padėtį, kai viena valstybė - tarkime, Lenkija - išlaiko mokyklas, kuriose dėstoma lietuvių kalba, o kita - tarkime, Vokietija - ne. Ar Lietuva gali „bausdama“ Lietuvos vokiečius nesuteikti jiems galimybės mokytis gimtąja kalba, jei tik atsiranda pakankamai norinčiųjų? Žinoma, ne - jų atžvilgiu tokia bausmė be kaltės būtų neteisinga. Todėl Lietuva privalo ne taikyti skirtingą politiką kiekvienai čia gyvenančiai mažumai, o turėti nuoseklią ir visiems lygią tautinių mažumų politiką.

Antra, toks paritetas palaikant santykius su Lenkija būtų visiškai neadekvatus. Lietuviai daugiau kaip penktadalį gyventojų sudaro tik vienoje iš maždaug 2,5 tūkst. Lenkijos savivaldybių - Punsko valsčiuje, esančiame pačiame šiaurės rytiniame šalies kampelyje. Iš viso lietuviai sudaro tik apie 0,02 proc. Lenkijos gyventojų. Vaizdžiai tariant, jei tik norėtų, Lenkija galėtų kiekvieną lietuvį moksleivį apipilti ne tik lietuviškais vadovėliais, o ir auksu bei sidabru. Tuo metu Lietuvoje lenkų sudaroma gyventojų dalis siekia 6,6 proc. (taigi ji daugiau kaip 300 kartų didesnė), ir lenkakalbiai čia susitelkę aplink pačią valstybės sostinę.

Taigi akivaizdu, kad bet kokios nuolaidos ar privilegijos lietuvių mažumai Lenkijai yra kur kas mažiau skausmingos. Todėl dvikalbes vietovardžių lenteles Punsko valsčiuje nuspręsta pakabinti - o vandalams jas vis nuniokojant, dar du kartus pakeisti naujomis - net ir nepaisant skeptiškos vietos lietuvių bendruomenės nuomonės. Kaip neseniai interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, kartais sunku atsispirti įspūdžiui, kad kai kurie Lenkijos politikai instrumentiškai naudojasi Punsku ir aplinkiniais kaimais, kad dėl lietuviams suteikiamų privilegijų paskui galėtų jų reikalauti 200 tūkst. Vilniaus krašto lenkų.

Kitas dalykas - Lietuvos lenkai nuo Lenkijos lietuvių skiriasi ne tik gausumu ir gyvenamąja vieta. Lenkijos lietuviai savo šalies valstybinę kalbą moka nė kiek ne prasčiau nei patys lenkai, yra puikiai integruoti į valstybės politinį, ūkinį ir kultūrinį gyvenimą. Tuo metu visiems akivaizdu, kad Vilniaus krašte padėtis yra kitokia. Todėl, esant nevienodai situacijai, reikalingos ir skirtingos politikos priemonės.

Trečia, kalbant apie dvikalbes vietovių pavadinimų lenteles reikia pabrėžti, kad pagrindinis jų tikslas - ne parašyti vietovardžius tautinių mažumų atstovams suprantama kalba (tokia turėtų būti valstybinė kalba), o išsaugoti autentiškas, istorines jų formas. Todėl galbūt suprantama, kad Lenkija, jei norėtų išsaugoti senuosius baltiškus vietovardžius šalies šiaurės rytuose, galėtų pakabinti dvejopas lenteles net ir neklausdama lietuvių bendruomenės pritarimo. Visiškai kitokia padėtis Vilniaus krašte, kur lenkiški vietovardžiai - Soleczniki, Ejszyszki ir t. t. - tėra pagal lenkų kalbos gramatikos taisykles perrašyti lietuviškieji.

Beje, reikėtų būti atsargesniems ir kalbant apie „originalią“ pavardžių rašybą. Paprastai tariant, jei koks nors Vilniaus krašte gyvenantis pilietis Dovgialo norėtų atkurti originalią pavardės rašybą, jam reikėtų prašyti ją keisti ne į „Dowgiałło“, o į „Daugėla“. Tokių „originalių“ lenkiškų pavardžių Vilniaus krašte aibės, tad kalbant apie siekį asmenvardžius pagrindiniame ar nepagrindiniame paso lape rašyti nelietuviškais rašmenimis reikėtų ir vadinti tokią rašybą tiesiog nelietuviška, bet ne „originalia“.

Vis dėlto svarbiausias dalykas kalbant apie tautinių mažumų politiką yra šis: Lietuvos lenkai, kaip ir rusai, gudai ar vokiečiai, yra Lietuvos piliečiai, todėl jų gerovė Lietuvai turi rūpėti net ir nesidairant į tai, kaip su savo mažumomis elgiasi Lenkija, Rusija ar Baltarusija.

Pačios Lietuvos interesas, kad čia gyvenančios tautos galėtų puoselėti savo kultūrą, perduoti naujoms kartoms savo kalbą. Tačiau veikimo piliečių labui nevalia tapatinti su labai konkrečių politinių tikslų siekiančių vietinių kunigaikštukų įgeidžių tenkinimu. Šalia galimybės puoselėti tautinę kultūrą ir švietimą sudarymo antra valstybės pareiga savo gyventojams - suteikti jiems galimybę tapti tikrais piliečiais, lygiavertiškai dalyvaujančiais valstybės gyvenime, įsiliejusiais į visuomenę, į darbo rinką, suprantančiais valstybinę kalbą bent jau tiek, kad gebėtų be vargo perskaityti gatvės pavadinimą.

O jei pasirodytų, kad per 24 nepriklausomybės metus iš tiesų liko žmonių, kurie jo lietuvių kalba perskaityti neišmoko, tai reikštų, kad Lietuva savo pareigų šių piliečių atžvilgiu visiškai neįvykdė.

Suvereni valstybė privalo rūpintis, kad žmonės neliktų vietos politinių, kultūrinių ar ūkinių monopolistų valioje. Todėl reikėtų labiau pasirūpinti Vilniaus regiono ekonomine plėtra, investicijų pritraukimu ir pirmiausia jo gyventojų įtraukimu į mūsų valstybės kultūrinę ir politinę erdvę.

Tiesmukas pariteto principo taikymas svarbiausių Lietuvos lenkų problemų neišspręs. Priešingai, toks regimai paprastas sprendimas iš tiesų tik atitrauktų nuo esminio sudėtingų Vilniaus krašto, visos Lietuvos ir jos tautinių mažumų (jų specifika visiškai kitokia negu Lenkijoje, Vokietijoje ar Jungtinėse Valstijose) problemų įveikimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"