TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuva palieka saviškius

2014 08 14 6:00

Ne kartą esu rašęs apie Suvalkų krašto lietuvių džiaugsmus ir bėdas. Sunku likti objektyviam, nes asmeniškai pažįstu ten gyvenančius žmones, žaviuosi jų darbštumu, nuoširdumu, optimizmu, o ypač meile savo šaknims ir nenuilstama kova būti lietuviais. Deja, jaučiu, tautiečiams kasmet vis sunkiau neprarasti optimizmo. 

Ne todėl, kad tenka kovoti dėl kasdien mažėjančio lietuviškų mokyklų finansavimo ar žiūrėti, kaip tyčiojamasi iš lietuvių karių kapų Berznyko kapinėse. Su tuo nevalia susitaikyti, bet bent jau galima suprasti, jog ne visiems patinka šio krašto istorija, kai ką tikriausiai erzina lietuviškumo salos.

Daug skaudžiau jausti, kad esi nereikalingas Lietuvai. Juk priešai neišduoda, išduoda tik savi. Punskas priprato, kad dauguma Lietuvos politikų čia užsuka formaliai papietauti (dažniausiai už vietos bendruomenės pinigus) pakeliui į Varšuvą, o ten nė žodžiu nedrįsta užsiminti apie lietuvių mažumos problemas. Tačiau akibrokštas, kurį šiemet padarė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos studijų kokybės vertinimo centru sunkiai telpa net tik į padorumo, bet ir į sveiko proto ribas.

Šiais metais Lietuvoje studijuoti pasirinkę patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai, deja, iš pradžių nebuvo priimti. Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos abiturientais.

Pasirodo, Studijų kokybės vertinimo centras gegužės 22-ąją ėmė ir nusprendė, kad Punsko licėjaus moksleivių egzaminų rezultatus stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas reikia sumažinti perpus. Kodėl tai buvo padaryta ir kas konkrečiai taip nusprendė, bent jau žiniasklaidoje išsamiau nepaaiškinta.

Kilus Lenkijos lietuvių pasipiktinimui, ministerija suskubo užglaistyti konfliktą ir atverti Lietuvos universitetų duris, tačiau kažin ar tai laiminga šios istorijos pabaiga. Visų pirma, neaišku, kas bus kitąmet, kokio dydžio koeficientą susapnuos valdininkai. Kita bėda – tokiu elgesiu Lietuva sudavė itin skaudų smūgį beveik šešiasdešimt metų gyvuojančiam Punsko Kovo 11-osios licėjui, lietuvių bendruomenei. Kas norės čia mokytis, kai žinos, jog vienas kvailas ar piktų kėslų turintis biurokratas gali sužlugdyti jų svajones. Studijavau su Suvalkų krašto lietuviais, bet nė karto nekilo mintis, kad jie būtų prasčiau pasirengę mokslams nei baigusieji Lietuvos mokyklas.

Žiūriu į kaimynus lenkus ir net pavydas ima – kokią ilgalaikę ir aiškią strategiją savo tautiečių atžvilgiu jie vykdo, net Balstogės universiteto filialą Vilniuje įsteigė. O mes... grasiname, kad dar labiau ribosime lietuvių galimybes mokytis Lietuvoje.

Nežinau, kas buvo priėmęs sprendimą dėl Punsko licėjaus absolventų, tačiau visa atsakomybė tenka švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui. Būtų ne tik gražu, bet ir naudinga valstybei, jei ministras atsiprašytų Lenkijos lietuvių ir įvardytų, kas konkrečiai rengė dokumentą. Kitu atveju vis kirbės abejonės, kad užsienyje gyvenančių lietuvių problemas patikėjome vienos iš valdančiosios koalicijos partnerių – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - deleguotiems atstovams, arba tiesiog į valdžią išrinkome žmones, kurie neturi nei kompetencijos, nei supratimo, kas svarbu valstybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"