TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuva prie V.Adamkaus

2007 06 11 0:00

Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuvai vadovauja šešėlinė valdžia. Pirmasis prezidentas Algirdas Brazauskas savo įpėdiniui Socialdemokratų partijoje ne kartą viešai siūlė nesusidėti ar atsisakyti intrigantų savo politinėje komandoje.

Šešėlinės valdžios neatsisakoma, tai gali padaryti tik ji pati. Tačiau ji ir niekaip negali veikti be teisėtos, rinktos valdžios paramos ar priedangos. O tą paramą visada geriausiai užtikrina labai šilti, charizmatiški, moralios politikos principus viešai išpažįstantys politikai.

Korupcija turi ir vakarietišką veidą. Jau laikas atprasti nuo šiurkščių, korupcijos nesibodinčių, tarnybinę etiką mindančių politikų. Tokių politikų remiamos korupcijos sistemos greitai identifikuojamos ir silpnos. Joms dažnai leidžiama veikti tik norint uždengti daug rimtesnius tikslus, sudėtingesnius tinklus. Lietuvai integruojantis į Vakarų struktūras integravosi, prisitaikė ir šešėlinė valdžia.

Viena tendencija labai ryški. Šešėlinei valdžiai itin jauku šalia prezidento Valdo Adamkaus. Maža to, jau įprasta, kad siekiantieji mažinti su konstitucine santvarka nederančią klaninių grupių įtaką ar tiesiog norintys elementaraus skaidrumo žmonės įvardijami nei daugiau, nei mažiau - o kaip kovojantieji su pačiu prezidentu.

V.Adamkumi Lietuvoje dengiasi ir Rusijos dujomis prekiaujančias bendroves globojantys pareigūnai (premjero patarėjai, dalis VSD, kitų valstybės institucijų vadovai), ir į nekilnojamojo turto skandalus įsipainioję valstybės pareigūnai (E.Bagdonas, R.Muraška, D.Dabašinskas, A.Pocius), ir net viešai meluojantys ar į kitokius skandalus įsipainioję teisėjai bei jų rėmėjai (V.Valančius, H.Šinkūnas ir kt.).

Štai daug kas džiūgavo, kai prezidentas pakeitė savo poziciją - nuo "Arvydo Pociaus tarnybinio buto privatizavimas yra jo asmeninis reikalas" - iki "A.Pociaus tarnybinio buto privatizavimas yra moraliai nepateisinamas". Bet ar V.Adamkus, pats pasirašęs dekretą, kuriuo Turniškių kotedžo aferos herojų Edminą Bagdoną paskyrė ambasadoriumi Baltarusijoje, turėjo moralinę teisę smerkti A.Pocių? Ypač kai A.Pocius viešai ne kartą sakė, kad privatizuodamas valstybės turtą rėmėsi kitų institucijų patirtimi? Prezidentūros tradicija?

Ar ne V.Adamkus iki paskutinės akimirkos gindamas A.Pocių ir visą VSD vadovybę aukštiems saugumiečiams leido tyčiotis ne tik iš Seimo, pareigą Tėvynei atlikusių kontržvalgybininkų (V.Damulio, V.Bieliausko, K.Braziulio), bet net iš žuvusio pareigūno V.Pociūno?

Prezidentas suprato savo klaidą. V.Adamkaus pozicija "nežinau jokių Arvydo Pociaus nuopelnų" sugrįžo į pirminę - "toks žmogus kaip Arvydas Pocius negali būti išmestas į gatvę". Beje, kai kurie apžvalgininkai pažymėjo, kad nedera patarėjui L. Bieliniui pirmam išsakyti viešai savo nuomonę, o prezidentui ją tik vėliau atkartoti žiniasklaidai. Jie neteisūs.

Tai ne L.Bielinio, o A.Pociaus žodžiai. Juos jau yra desperatiškai sakęs KGB rezervo skandalo metu. Nėra ko bijoti, V.Adamkus apgynė ne tik atskirus Sovietų Sąjungos KGB rezervo karininkus, bet ir visą KGB rezervą. Liustracijos įstatymo veto turbūt piliečiams reikia vertinti kaip dovaną artėjančių tremties ir okupacijos atminimo dienų proga.

Kodėl, kai užduodami klausimai dėl skaidrumo, šešėlinei valdžiai tarnaujantys asmenys ima šaukti, kad kėsinamasi į prezidento teises, jo įgaliojimus? Pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto siūlymas nušalinti VSD vadovą sutiktas kaip siekis suvaržyti valstybės vadovo konstitucinius įgaliojimus. Ar Piliečių santalka viešai pasidomėjo, kodėl prezidento patarėjai nepaiso iš visų valdžių suformuotos teisėjų atrankos komisijos nuomonės ir kokiu pagrindu patys vieni atsirenka kandidatus? Ir štai praeitą savaitę prezidentą viešai nuo "kaltintojų" ėmė tariamai ginti V.Adamkui ir visuomenei viešai melavęs, į konstitucinę krizę valstybę prezidento rankomis bandęs stumti (kartu su Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku V.Valančiumi) buvęs patarėjas teisės klausimais Haroldas Šinkūnas. Šiurpu nuo tokių gynėjų.

Profesorius Leonidas Donskis sako: "Stebint prezidento patarėjų viražus susimąstai, ko juose daugiau - neprofesionalumo ar sąmoningo ir gerai apgalvoto kenkimo Valdui Adamkui." Tai prezidento bičiulio mintis. Kiti pažymi, kad prezidentas labai mėgsta būti liaupsinamas, bet vengia būti varginamas valstybinių problemų sprendimo. Žinoma, kai kas užjaučia V.Adamkų, turintį sakyti tuščias kalbas apie moralę, kurios jau, atrodo, nuobodžios net jam pačiam.

V.Adamkui baigiant pirmąją savo kadenciją žinomi visuomenės veikėjai į knygą "Lietuva prie Adamkaus" sudėjo savo atsiliepimus. Prezidentas iš garbingų žmonių sulaukė daug pagrįstų pagyrimų. Ar kas dar rašys antrą tomą? Ar kas dar prisimins pirmąją kadenciją? Ir kokia ta Lietuva prie Valdo Adamkaus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"