Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Lietuva sensta ir pasekmės bus liūdnos

 
2017 07 20 10:45

Lietuva – viena seniausių šalių pagal gyventojų amžiaus vidurkį visame pasaulyje. 2016-ais metais užėmėme 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus (šaltinis: World CIA Factbook 2016). Dar įspūdingesnė – 4-oji vieta pasaulyje – yra lyginant moteris, kurių amžiaus vidurkis Lietuvoje siekia beveik 47 metus. Jeigu tokia gyventojų senėjimo tendencija išsilaikys, turėsime rimtų pasekmių.

Gan akivaizdu, jog vidutinis populiacijos amžius auga visame pasaulyje dėl gyvenimo kokybės gerėjimo bei pasiekimų technologijų, medicinos ir kitose srityse. Prognozuojama, jog 2050-ais metais gyventojų virš 65 metų, lyginant su šiandiena, padidės dvigubai ir jie sudarys 20 proc. visos žmonijos. Lietuvoje šis augimas yra vienas sparčiausių pasaulyje. Deja, tai nereiškia, kad pas mus ir gyvenimo kokybė auga sparčiausiai. Yra du mažiau kontroliuojami ir sunkiau prognozuojami rodikliai, kurie daro didelę įtaką gyventojų amžiaus vidurkiui – tai gimstamumo ir mirtingumo bei emigracijos ir imigracijos skirtumai

„Eurostat“ duomenimis, 2016 metais Lietuva „prarado“ daugiausiai gyventojų visoje Europos Sąjungoje, jei skaičiuosime praradimą tūkstančiui gyventojų. Statistika iš tikro labai įdomi. Per pastaruosius 12 metų tiek gimstamumas, tiek mirtingumas Lietuvoje yra labai pastovūs. Statistikos departamento duomenimis, per dieną vidutiniškai gimsta apie 81–88 kūdikiai bei miršta apie 110–125 žmonės. Tai reiškia, kad dėl natūralios gyventojų kaitos kiekvieną dieną Lietuva netenka apie 22–44 žmonių. Kaip jau minėjau, dydžiai per pastaruosius 12 metų yra pakankamai pastovūs, todėl jei ir buvo bandoma didinti gimstamumą ar mažinti mirtingumą – akivaizdu, kad bandymai nedavė jokių rezultatų.

Su emigracija yra kitaip. Emigruojančių bei grįžtančių gyventojų skaičius svyruoja gan stipriai. Mažiausiai emigravo 2008-ais metais – vidutiniškai 71 žmogus per dieną. Daugiausiai 2010-aisiais – vidutiniškai 228 žmonės per dieną. Atvyksta į Lietuvą gerokai mažiau. Daugiausiai imigrantų Lietuva sulaukė 2014-ais metais – vidutiniškai 67 žmonių per dieną. Visgi skirtumas tarp atvykstančių ir išvykstančių yra gan didelis ir nemažėjantis. Kadangi išvyksta daugiausiai jaunesni gyventojai, jie prisideda prie bendro likusių gyventojų amžiaus vidurkio augimo.

Kokios laukia pasekmės?

Ilgėjanti gyvenimo trukmė savaime nėra blogas dalykas – priešingai, tai labai didelis pasiekimas. Nerimą kelia mažėjantis gimstamumas. Šių veiksnių blogąsias pasekmes pirmiausia pajus gyventojai, išeisiantys į pensiją. Prognozuojama, kad 2040-ais metais vieną pensininką išlaikys vidutiniškai 1,8 dirbančio asmens (šiuo metu 3,5). Tai reiškia, kad socialinio draudimo sistema surinks mažiau mokesčių iš dirbančiųjų ir nepajėgs mokėti būsimų pensijų. Ko galima tikėtis? Mažesnių pensijų, didesnių mokesčių, vėlesnio pensijos amžiaus arba didžiausia tikimybė – visko kartu.

Jau dabar įmonės mažesniuose Lietuvos miestuose teigia, jog sunku rasti tinkamų darbuotojų. Ši problema auga ir tai turės įtakos ekonomikos lėtėjimui, jei nebus imtasi priemonių tam sustabdyti. Pirmiausia reiktų pradėti nuo gimstamumo skatinimo bei emigracijos mažinimo. Savaime tai tikrai nesusitvarkys – reikia ryžtingų sprendimų iš valdžios. O kol jų nėra, siūlau patiems gyventojams pradėti rūpintis savo senatve jau dabar ir neatidėti šio klausimo rytojui.

Kiek reikia taupyti pensijai?

Tai yra klausimas, į kurį tiesaus atsakymo nėra. Kiekvienas sau papildomai turite iškelti keletą klausimų, į kuriuos atsakę suprasite, ko galima tikėtis pensijoje. „Kiek nuo dabartinių pajamų noriu gauti pensijoje?“, „Kaip pensijoje noriu leisti laiką?“, „Ar yra tikimybė, kad šeimoje gali atsitikti kažkas staigaus ir netikėto (pvz. būsto remontas, didesnis pirkinys)?“, „Kokių ligų, kuriomis (jei) sirgo mano tėvai ar seneliai galiu tikėtis ir aš?“ ir pan. Klausimai sudėtingi ir visai nemotyvuojantys pradėti taupyti, tačiau tik atsakius į juos galėsite įsivaizduoti būsimą situaciją ir kokios sumos gali prireikti. Atitinkamai bus paprasčiau priimti sprendimą norimai sutaupyti sumai ir skaičiuoklių pagalba įvertinti kiek reikia atidėti šiandien, kad pasiektumėte tikslą.

Grįžtant prie teorijos, rekomenduojama sutaupyti bent 10 proc. nuo mėnesio pajamų. Tikriausiai ne visi įsivaizduojate kaip tai padaryti, bet pabandykite – nesužinosite, jei nebandysite. Tokią sumą reiktų atidėti, jei planuojate išeiti į pensiją sulig 65-ais metais ir jaustis patogiai. Tačiau, jei yra galimybė ir noras padirbėti papildomai dar 5 metus, taupymui atidedama suma nuo atlyginimo gali siekti ir vos 4 proc.

Taigi – senstame greičiau nei galime įsivaizduoti. Niekas mumis geriau nepasirūpins nei patys. Vis dar galvojate kada pradėti taupyti? Dabar.

Rolandas Juteika yra DNB banko taupymo ir investavimo paslaugų departamento vadovas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"