TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuva – turtinga valstybė

2015 08 05 6:00

Netikite? Skaičiuokime ir didžiuokimės. Ne kvadratiniais šalies ploto kilometrais ar vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, bet valstybės biudžeto išlaikytiniais – valstybės tarnautojais ir jiems išlaikyti išleidžiamais milijonais.

Gal kas stebėsis, kodėl juos vadinu išlaikytiniais? Mielai paaiškinsiu: jei jie išties tarnautų valstybei, iš valstybės taip masiškai nebėgtų jos piliečiai. O dabar mokesčių mokėtojų pinigai, skirti jiems išlaikyti, tėra tik nešeimininkiškos valdžios paikas išlaidavimas.

Gyventojų Lietuvoje mažėja. Vadinasi, mažėja vyriausybinių įstaigų bei savivaldybių administracijų paslaugų vartotojų skaičius, tad turėtų mažėti ir biurokratų poreikis. Tuo labiau kad tobulėja informacinės technologijos, todėl būtų galima automatizuoti daugybę biurokratinių paslaugų. Tačiau muilo burbulus pučiančių biurokratų ne mažėja, bet net daugėja. O tai sau gali leisti arba labai turtinga, arba labai paika valstybė.

Mėginant išsiaiškinti, kiek gi žmonių dirba vadinamojoje valstybės tarnyboje, tenka bruktis pro terminų tvoras. Mat dažnai valstybės tarnautojai yra įskaičiuojami į viešąjį (valstybinį) sektorių, kuriam priklauso dar ir švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, kitos viešosios įstaigos, taip pat įmonės, kurių 50 ir daugiau proc. įstatinio kapitalo yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Statistinę painiavą didina ir tai, kad vienuose šaltiniuose valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičius pateikiamas su statutiniais pareigūnais, kituose – be; vienur - su savivaldybių darbuotojais, kitur – be; vienur skaičiuojami visų biudžetinių įstaigų tarnautojai, kitur - tik valstybės valdymo aparato. Pamėgink atsirinkti...

Prieš porą metų www.zaliojipolitika.lt skelbė, kad Lietuvos viešojo sektoriaus dalis bendrame ūkyje užima apie 29 proc., taigi beveik kas trečias žmogus Lietuvoje dirba valstybiniame sektoriuje. Kiti šaltiniai teigia, kad, 2012 metų vasario mėnesio duomenimis, Lietuvoje valstybės sektoriuje dirbo 36,6 proc. visų dirbančių piliečių.

Įdomu palyginti: Kinijoje, 2010 metų duomenimis, tame sektoriuje dirbo net pusė visų dirbančių žmonių, o Japonijoje – tik 4 procentai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva pirmauja ir užima ketvirtąją vietą tarp didžiausius valstybinius sektorius turinčių šalių narių. Vokietijoje valstybiniame sektoriuje dirba 15,4 proc. visų dirbančių piliečių. Palyginti mažiau žmonių nei Lietuvoje tame sektoriuje dirba Latvijoje (29,1 proc.) ir Estijoje (28 proc.). Su Lietuva gali lygintis nebent Danija. Ten valstybės sektoriuje dirba 35,1 proc. žmonių.

Akivaizdus paradoksas: gyventojų Lietuvoje mažėja, o valstybės sektorius išsiplėtė. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino, Lietuva kopijuoja didelių, ekonomiškai išsivysčiusių valstybių (Prancūzijos, Italijos ir pan.) viešojo sektoriaus struktūrą, kai kiekvienai funkcijai kuriami atskiri departamentai. O tai – papildomos išlaidos. Tačiau ar jos būtinos Lietuvai?

Kitas paradoksas: Lietuva - viena prasčiausiai mokesčius surenkanti valstybė, tad pagal mokesčių surinkimą turėtume rinktis Australijos ar Kanados socialinį modelį, tačiau paslaugas teikiame kaip socialistiniam modeliui prisiekę prancūzai.

Bet ir tai dar ne viskas. Sparčiau už visus kitus viešajame sektoriuje pučiasi būtent valstybės tarnybos. Jose ne tik gausėja darbuotojų, bet ir toliau auga jų darbo užmokestis, kas itin pavojinga mokesčius prastai surenkančiai valstybei. Tačiau mūsų vis turtėjančiai valdžiai tai nė motais. Juolab kad pensininkai, bedarbiai, skurdžiai tam neprieštarauja.

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas, TS-LKD frakcijos narys Donatas Jankauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė valdžia 2014 metais labiausiai padidino (net dvigubai!) išlaidavimą įvairiems valstybinių įstaigų samdomiems ekspertams, darbuotojų kvalifikacijai kelti bei transportui. Valdžios išlaidavimas stebina ir Seimo Audito komiteto pirmininkę „tvarkietę“ Jolitą Vaickienę. Ji prisimena, kad pradėjusi dirbti dabartinė Vyriausybė žadėjo mažinti išlaidas ekspertams, keisti apmokėjimo sistemą, bet pažadai ir liko kalbomis.

Tačiau galbūt valdžios pernelyg net nereikėtų kaltinti. Ji tokia, kokią pasirenka rinkėjai. Juk tai rinkėjų valia į Seimą patenka menko išsilavinimo žmonės, kultūrą, profesionalumą atvirai niekinančios partijos. Šios, stokodamos atitinkamos kvalifikacijos specialistų, ministrais ir viceministrais skiria tuos, kas po ranka pakliūva. Tačiau norint neapsijuokti tarptautinėje erdvėje, vis dėlto reikia ką nors veikti. Ir štai į valstybinę tarnybą susodinus išmanymo stokojančius partijos kolegas ir kitokius „švogerius“, tenka samdytis ekspertus, kad jie už atlygį iš to paties neišsemiamo valstybės biudžeto atliktų net ir tą darbą, kurį kitose valstybėse dirba valstybės tarnautojai – biurokratai. Arba – vėl už mokesčių mokėtojų pinigus – tenka kelti naujai išperėtų biurokratų kvalifikaciją. Tarsi nebūtų buvę galima apsieiti su jau turimais biurokratų resursais...

Į valdžią einantieji vadovaujasi principu: jei pinigų turi, proto nereikia. Todėl ir sakau: Lietuva – turtinga valstybė!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"