TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvai atitarnavusiųjų dalia

2015 04 15 6:00

Prieš kelias dienas kadenciją baigusį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Gediminą Griną galima vertinti įvairiai. Tik, gerbiant savo valstybę, jokiu būdu nesinorėtų manyti, kad žmogus, ketverius metus stovėjęs prie tokios institucijos vairo, į postą buvo paskirtas kokiais nors kitais sumetimais, o ne dėl profesinių gebėjimų.

Jei G. Grinos skyrimą VSD vadovu prieš ketverius metus lėmė jo profesinė patirtis, vadovaujantis elementaria logika, o ir suskaičiavus išlaidas, kurias valstybė patyrė daugybę metų jį mokydama bei tobulindama, jau šiandien turėtume žinoti, kur toliau tarnauti Lietuvai siunčiamas šis pareigūnas. Panaudojant aukšto karininko VSD įgytą patirtį ir, žinoma, taip užkertant kelią ta patirtimi - ją sudaro ir valstybės paslapties žymą turinčios žinios - pasinaudoti Lietuvai nedraugiškoms jėgoms.

Tačiau, atsižvelgiant į pastarosiomis dienomis aplink G. Griną ir iš G. Grinos sklindančias žinias, susidaro įspūdis, kad arba jis iš tiesų buvo visiškas nulis - tada kyla klausimas, kodėl toks asmuo paskirtas į vieną atsakingiausių postų, arba kažkas yra toks dosnus valstybės sąskaita, jog leidžia sau tokio rango kadrus mesti tiesiai į gatvę be teisės sugrįžti. O kaip kitaip jūs vertintumėte kadenciją baigiančio VSD vadovo pasakymą Tomo Dapkaus laidoje „Alfa savaitė“, kai, tiesiai paklaustas, ar iš tiesų vykdomajai valdžiai yra prisakyta, kad baigus kadenciją jam neturi atsirasti vietos valstybės tarnyboje, G. Grina pareiškė negalįs tokių dalykų patvirtinti, bet... „paneigti irgi galbūt būtų sunku“.

„Kitu kampu klausimą pakreipčiau - pas mus labai įprasta viską supersonalizuoti. Jeigu personalizuojame, tai... aš galiu ilsėtis, bet yra kitas dalykas - partneriai labai klausinėja ir stebisi, „ką tu čia veiksi“. Galiu ilsėtis, nieko neveikti, o galiu būti naudingas tam tikrose srityse, kur turiu patirties. Čia jau valstybei spręsti, kur mane naudoti arba nenaudoti“, - tiesiai į kamerą kalbėjo G. Grina.

Praktika „paleisti ilsėtis“ aukštus pareigūnus, ypač tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapo nemėgstami juos skiriančių politikų, Lietuvoje jau giliai įsišaknijusi. Ypač jėgos struktūrų vadovus, baigusius kadenciją aukščiausiuose postuose, o paskui sulaukusius valstybės siūlymo eiti kitas adekvačias pareigas, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Lietuvos kariuomenei vadovavęs generolas Arvydas Pocius, tapęs ambasadoriumi; signataras Mečys Laurinkus, vienas VSD kūrėjų, taip pat dirbęs ambasadose, tiesa, dėl susikirtimo su šalies vadove atšauktas ir dabar rašinėjantis politinius komentarus; VSD vadovavęs Povilas Malakauskas, paskirtas policijos generalinio komisaro vyriausiuoju patarėju; Jurgis Jurgelis, irgi iš VSD, vėliau patarinėjęs šalies vadovams ir vadovavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Štai beveik ir viskas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Valentinas Junokas, prieš dešimtmetį prakalbęs apie didžiųjų partijų juodąsias buhalterijas, buvo iššluotas iš tarnybos. VSD skandalo metu šiai institucijai vadovavęs A. Pocius, kad ir koks buvo, bet turėjo ilgametės teisėsaugininko patirties, netekęs pareigų išėjo į gatvę. Jo iniciatyva iš VSD išguiti šios institucijos Antrosios valdybos viršininkas Vytautas Damulis ir Kontržvalgybos valdybos 4-ojo skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis - vienas sėdo prie taksi vairo, kitas bando panaudoti profesinę patirtį teikdamas privačias konsultacijas verslui.

Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, žmogus, kuriam priskiriamas nusikalstamų grupuočių ardytojo titulas, atsistatydinęs dėl girto policininko sukeltos avarijos kūrė savo verslą, dabar - išrinktas Alytaus meru. Generolas Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės vadas, sulaukė „ačiū“ baigęs kadenciją, ir nieko daugiau. Kitas kariuomenės vadas - Valdas Tutkus - sulaukė ne „ačiū“, o švento pasipiktinimo, kai, likęs be darbo, nuėjo į vežėjų bendrovę, kurią kai kurie politikai laikė prorusiška. Pagaliau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadas generolas Vitalijus Gailius: išgintas į gatvę, nes nenorėjo įtikti.

Sąrašas - ne baigtinis ir ne visas. Bet iliustruojantis, kad Lietuva iš tiesų yra be galo turtinga: taip švaistytis aukščiausiais ir daugiausia žinančiais kadrais mažai kas sau leidžia. Ar verta tada stebėtis, kad kandidatų į aukščiausius postus, pirmiausia - jėgos struktūrų, tenka žvalgytis po atkampiausius kaimus? Nes patirties turintys žmonės tokios dalios - keliu į minkštąją ir pro duris, kai tampa nebereikalingi, - akivaizdžiai netrokšta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"