TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvai - atominės našlaitės dalia?

2012 11 14 6:00

Trupa viltys, kad Briuselis išgirs Lietuvos prašymą skirti lėšų Ignalinos atominei elektrinei (AE) uždaryti.

Vasarą mūsų krašte apsilankiusi Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto delegacija praėjusią savaitę pasiūlė stabdyti finansavimą Ignalinos AE uždaryti, jei nebus išspręstas generalinio rangovo "NUKEM Technologies/GMS" ir elektrinės administracijos konfliktas. Kitaip tariant, Lietuva spaudžiama atsisakyti atominės saugos reikalavimų. Priešingu atveju pinigų čiaupas bus užsuktas.

Kilęs konfliktas dėl to, kad pagamintos talpyklos neatitinka elektrinės uždarymo plane nustatytų techninių reikalavimų, yra esminės svarbos. Lietuva, atsakinga už branduolinį saugumą uždarant Ignalinos AE, negali elgtis kitaip. Ji neturi teisės pažeisti branduolinio saugumo nuostatų ir priimti įrenginių, kurie neatitinka branduolinio saugumo reikalavimų. Taigi Lietuva teisi, bet mūsų valstybei kuo toliau, tuo labiau tenka atominės našlaitės dalia. Gali nutikti net taip, kad jai vienai, iš savo lėšų, reikės uždaryti Ignalinos AE.

Europos Komisijos (EK) atsakyme į mano paklausimą apie lėšų skyrimą Ignalinos AE nurodoma, jog papildomos išlaidos, kurios susidarė dėl projektų įgyvendinimo vėlavimo, turės būti padengtos iš Lietuvos biudžeto. O jos, Ignalinos AE pateiktais skaičiavimais, sudaro apie 600 tūkst. eurų per mėnesį.

Lietuva Ignalinos AE uždaryti prašė EK 770 mln. eurų, tačiau iki 2017-ųjų žadama skirti tik 230 mln. eurų, o paskui paramą ir visai nutraukti. Nesusitarus su Europos Sąjunga (ES) dėl finansavimo, apskritai jį nutraukus, milijardinės išlaidos guls Lietuvos žmonėms ant pečių.

Iš tiesų ketinimai nutraukti finansinę paramą po 2017 metų ir EP Biudžeto kontrolės komiteto delegacijos išvados ne tik neatspindi realios situacijos, bet ir prieštarauja Lietuvos stojimo į ES sutarčiai. Joje Ignalinos AE uždarymo finansavimas nedviprasmiškai numatytas iki jėgainės uždarymo pabaigos, t. y. iki 2030 metų. Sutartyje nenustatytas finansinės paramos nutraukimo terminas. Maža to, joje pažymima, kad jėgainės uždarymo išlaidos būtų nepakeliama našta mūsų valstybei. Visiškai aišku, kad Lietuva neturi reikiamų finansinių išteklių Ignalinos AE uždarymo darbams vykdyti po 2017 metų. Kas tokiu atveju, nutraukus finansavimą, bus atsakingas už saugų AE uždarymą?

Stebėtis verčia ir tai, kad visa elektrinės uždarymo projektų vėlavimo kaltė priskiriama Lietuvai, nors rangovo pasirinkimas ir su tuo susijusios sąlygos buvo suderintos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB).

Apskritai visų Ignalinos AE uždaryme dalyvaujančių šalių atsakomybė nėra išgryninta. Neteisingai paskirstytos ir suprantamos pareigos bei atsakomybė, Lietuvai elektrinės uždarymo procesu tenka neproporcingai didelė našta.

Teigiamas dalykas tik tai, kad po delegacijos vizito į Lietuvą pagaliau suaktyvėjo ir labiau į visą procesą įsitraukė EK. Kita vertus, kodėl būtent dabar ši institucija pradėjo kelti klausimus ir reikšti susirūpinimą dėl projektų vėlavimo, nors jos atsakomybė numatyta per visą elektrinės uždarymo laikotarpį? Iš EK pateikto atsakymo dėl šalių, kurios dalyvauja Ignalinos AE uždarymo darbuose, atsakomybės aiškiai galima suprasti, jog EK kartu su ERPB atsako už ES finansinės paramos įgyvendinimą. Delegacijos išvadose pelnytai pažymima, kad Ignalinoje vėluojantis tam tikrų projektų įgyvendinimas sukelia didelių papildomų išlaidų, tačiau negalima sutikti, jog tai - vien Lietuvos kaltė.

Bendrajame susitarime, kurį pasirašė ERPB ir Lietuva, yra aiškiai nustatytos sąlygos, kad projektai būtų vykdomi laiku. Pagal šią sutartį ERPB kartu su Lietuva turėjo įsteigti Projektų valdymo grupę ir jungtinį komitetą, kurių paskirtis - spręsti iškilusias problemas. Pradiniu etapu Projektų valdymo grupėje dirbo 26 konsultantai, kurių kandidatūros buvo suderintos su ERPB. Konsultantams sumokėta 42,8 mln. eurų. Dabar šioje grupėje belikę vos 6 specialistai. Kodėl konsultantai nesiėmė veiksmų projektams pradėjus vėluoti? Kodėl Komisija, atsakinga už efektyvų ES lėšų naudojimą, tik dabar įsitraukė į procesą?

Realybė tokia, kad ne visi ES supranta, jog Lietuvai 1,3 mlrd. eurų (apie 4,5 mlrd. litų), reikalingų atominei jėgainei uždaryti, yra didžiuliai pinigai, kad Ignalinos AE - ne degtukų fabrikėlis, o didžiausias pasaulyje anuomet pastatytas branduolinės energetikos objektas, kuriam uždaryti prireiks dešimtmečių.

Ignalinos AE uždarymas buvo išankstinė sąlyga Lietuvai, norinčiai įsilieti į ES. Lietuvos stojimo sutartyje aiškiai numatyta ES finansinė pagalba mūsų valstybei iki 2030 metų - iki atominės elektrinės uždarymo pabaigos.

Vis dėlto šiandien situacija dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo labai rimta ir grėsminga, todėl šiam klausimui spręsti turi susitelkti visi valstybės vadovai, politikai, atsakingi pareigūnai, Lietuvos komisaras ES, europarlamentarai ir atsikovoti Lietuvai teisėtai priklausančias lėšas atominei elektrinei uždaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"