TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuviai anaiptol ne „bum bum“

Berods prieš porą savaičių pastebėjau „darbiečių“ parlamentaro Kęstučio Daukšio frazę: „Premjeras Andrius Kubilius – arba genijus, arba „biškį bum bum“. Tegu kalbininkai vertina lakios frazės gramatikos subtilybes, bet p. Daukšys, matyt, gana tiksliai apibūdino, ką apie ministrą pirmininką mano nemažai Lietuvos politikų ir daugelis Lietuvos piliečių, na, bent tų, kurie joje šiuo metu gyvena.

Tačiau žvelgiant į Lietuvą iš šalies, atrodo, jog šiek tiek „bum bum“ yra tie, kurie nemato, jog Lietuva ir jos dvi baltiškos kaimynės vertinamos kaip ekonomikos gelbėjimo „genijai“.

Tomis dienomis, kai Graikija perėjo į laisvo kritimo žemyn stadiją, o visa eurozona apimta tykios panikos, kuri bet kurią dieną gali peraugti į žemyninę depresiją, naujienų agentūros ir įtakingi verslo leidiniai prisiminė Lietuvą, Latviją bei Estiją. Ir negailėjo liaupsių, neslėpė susižavėjimo baltų užsispyrimu ir neslėpė nuostabos, kaip jie sugebėjo griebtis tokių ryžtingų taupymo priemonių, išvengdami masinių streikų ar suirutės.

Jau beveik galiu mintyse surikiuoti įpykusių internautų komentarus, jog lietuviai – tokia „bum bum“ tauta (ne tik premjeras), kuri nesugeba už save pakovoti. Ir „bum bum“ būtų labai švelnus epitetas, lyginant su kitais anonimiškai drabstomais, apibūdinant tariamą lietuvių pasyvumą.

Bet skaitant pasaulio žiniasklaidą panašu, jog lietuviams reikia mažiau keiktis ir daugiau žvalgytis aplink.

Kaip taikliai pastebėjo britų „The Financial Times“, Europoje dabar – „dar viena savaitė, dar vienas krizinis viršūnių susitikimas“. Jie rašo, jie žino. Pamenu, kaip Vašingtono metro pagyvenusi moteris, pamačiusi, jog skaitau „The Financial Times“, nuoširdžiai nusistebėjo, jog laikraštis tebėra rožinės spalvos, mat ji prieš trisdešimt metų dirbo spaudos pardavėja ir stebėjosi, jog laikraštis, kurį perka solidūs vyrai, yra rožinės spalvos.

Mokykitės iš lietuvių ir kitų baltų

Tas pats „The Financial Times“ prieš porą savaičių siūlė Graikijai pasimokyti iš naujausios eurozonos narės Estijos ir jos kaimynių – Latvijos bei Lietuvos, – kurios, nepaisant žiauriausio ekonomikos nuosmukio 2009 metais, spėriai juda pirmyn. Tegu ir iš labai blogos starto pozicijos.

Beje, siūlymų graikams, portugalams ar italams, užuot ėjus į gatves, pasidomėti, kaip ekonomikos iššūkius atlaikė baltai, apstu ne tik minėtame britų dienraštyje. Baltai giriami savaitraštyje „The Economist“, „Bloomberg“ ar kitų naujienų agentūrų apžvalgose, įtakinguose politikos bei ekonomikos temomis rašančiuose bloguose.

„The Economist“ paskelbė, jog „Graikija įtūžo ant Europos, o Europa įtūžusi ant Graikijos“. Aštuoni milijardai eurų, skirtų Graikijai gelbėti, lieka ant ledo po akibrokšto su referendumu. „Reuters“, viena didžiausių pasaulio naujienų agentūrų, pasiūlė eurozonos politikos korifėjams pasidomėti, kaip mažytė jų kaimynė Lietuva sugebėjo pertvarkyti savo valstybines įmones. Ir pacitavo Stephane‘o Deo, žinomą šveicarų UBS banko Europos skyriaus ekonomistą, kuris sako, jog Europos politikų veiksmus lemia Pavlovo instinktas, t.y. žūtbūtinis noras išlikti. Jiems atrodo, jog krizės atveju reikia kuo greičiau atsikratyti valstybės turtu, užuot žiūrėjus, kaip sumaniai jį panaudoti, ką anot Stephane‘o Deo, sugebėjo padaryti sumanūs lietuviai. Lietuva pateikiama kaip pavyzdys, kaip pertvarkyti valstybės įmones.

Bet didžiausios pagarbos nusipelnė lietuvių ir kitų baltų griežta taupymo politika. Pamenu, jog Lietuvoje vyko audringos ir ne visada korektiškos politikų diskusijos dėl taupymo režimo įvedimo. Ir kai JAV politikos aktyvistams pasakau, jog Lietuvoje valstybės tarnautojai turėjo kone besąlygiškai sutikti su ženkliai sumažintomis algomis, jie neslepia nuoširdžios nuostabos. O mažos valdžios šalininkai, kurių JAV daugėja sulig kiekviena diena, tuoj pat prašo daugiau informacijos apie taupymą valstybės tarnautojų sąskaita.

Taip, taip, girdžiu, kaip skaitytojas niurna, jog ne valstybės tarnyboje dirbantys lietuviai nukentėjo dar daugiau, ir apskritai Lietuvos valdžia skęsta taukuose. Bet JAV, Prancūzijoje ar Italijoje, jau nekalbant apie Graikiją, kur galingos valstybės tarnautojų profsąjungos gali nulemti rinkimų rezultatus, apie algų karpymą biurokratams, mokytojams ar policininkams net baugu užsiminti. Ir dažname Vašingtono renginyje ekonomikos tema ar privačiuose pokalbiuose su politikoje dalyvaujančiais ar ja besidominčiais žmonėmis Lietuvos, Latvijos ar Estijos patirtis pasaulio finansų ir nekilnojamo turto krizės metu yra lyg Kalėdų stebuklas.

Tas baltų atsparumas

Prieš kelias savaites populiarus kylančių ekonomikų analizei skirtas portalas „Emerging Markets“ įdėjo besišypsančio „genijaus“ ar „biškį bum bum“ premjero A.Kubiliaus su šampano taure nuotrauką su pavadinimu: „Po gilių ir karčių reformų metų Baltijos valstybės tvirtina, jog yra pasiruošusios bet kam – net kitai pasaulinei krizei“.

Ir aprašė, kaip trys jaunos demokratijos šalys sugebėjo padaryti tai, ko nepavyko Europos Sąjungos senbuvėms ir net JAV.

Kadangi JAV ginčai dėl to – valdžios taupumas ar išlaidumas – gali tapti ekonomikos atgaivinimo postūmiu tampa pagrindine kitų metų rinkimų tema, net privalomasis Vašingtono politikos dienraštis „The Washington Post“ stebi baltų taupymo eksperimentą.

Keista skaityti, kada amerikiečių tiesiog „WaPo“ vadinamas dienraštis, neslepiantis savo simpatijų taupymu nepasižyminčiam Prezidentui Barackui Obamai, rašo, jog Baltijos šalys skina taupymo politikos privalumus. Ir giria Baltijos šalių Vyriausybes, kurios veikė nedvejodamos, drastiškai mažino valstybės išlaidas ir atlyginimus.

Taigi kodėl kitos šalys neseka Lietuvos ir jos kaimynių pavyzdžiu? Atsakymas būtų toks, kokio lietuviai visiškai nesitiki, – ogi iš gero gyvenimo. Lietuvius gyręs „The Financial Times“ visgi pripažino, kad tokios griežtos ekonomikos politikos graikai neatlaikytų. Lietuviai, kurie išgyveno sovietų laikų nepriteklius, gali susitaikyti su pablogėjusiomis gyvenimo sąlygomis, o graikai taip gyventi nepratę.

Na, ir pabaigai norėčiau pacituoti Estijos prezidentą Toomasą Hendriką Ilvesą, kuris lepiems krizės ištiktiems europiečiams paaiškino, kodėl Baltijos šalių žmonės susitaikė su tuo, prieš ką graikai ar italai rengia masinius streikus.

„Po Stalino tremčių asketiškas gyvenimas nėra taip jau blogai. Manau, jog gerokai sunkiau, jei gyveni gerą gyvenimą su bunga bunga vakarėliais“, – su aiškia užuomina į Silvio Berlusconi gyvenimo būdą populiariausiam Didžiosios Britanijos finansų žurnalui „Money week“ paaiškino Estijos lyderis.

Žinoma, estai yra geriausi viešųjų ryšių specialistai tarp Baltijos valstybių, bet apie tai – kitą kartą. Tačiau viena aišku – lietuviai ir kiti baltai tikrai ne tokie „bum bum“, kaip jiems patiems dažnai atrodo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"