Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Lietuviai padeda suvokti, kas yra Donbasas

 
2017 02 14 6:00

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje. Mūsų šalies pareigūnų vizitai į Kijevą yra dažnas reiškinys ir jau nieko nestebina. Tačiau L. Linkevičius vėl nuvyko ten, kur jo kolegos dar nedrįsta pasirodyti, – į Donbaso vietovę, esančią arčiau nei 10 kilometrų iki fronto linijos.

Regis, lietuviai vieni pirmųjų vis geriau suvokia, kas yra Donbasas. Ne vienam kyla klausimas – kodėl. Informacija apie šį regioną iš pirmųjų pasaulio žiniasklaidos puslapių pasitraukia tik tuomet, kai situacija ten kiek pagerėja.

Bet po kurio laiko vienoje ar kitoje vietovėje prie skiriamosios fronto linijos Donbase vėl suintensyvėja susišaudymai, o gal net prasideda karinės atakos. Tuomet apie Donbasą vėl prabylama.

Įvairių šalių politikai, diplomatai apie šį regioną kalba nuolat, remdamiesi tenykščiais įvykiais daro svarbius užsienio politikos sprendimus. Bet daugeliui jų Donbasas iki pat pastarojo pusmečio buvo, o ne vienam ir toliau yra savotiška terra incognita.

Ilgą laiką jie buvo įsitikinę, kad visame šiame regione nesaugu, nes iš jo nuolat sklinda pranešimų apie susišaudymus, žuvusius ar sužeistus žmones, o visi ten atvykstantys asmenys susiduria su keista situacija. Net miestuose, kurie, pavyzdžiui, yra už kelių dešimčių kilometrų nuo fronto, aktyviai verda gyvenimas, nors neretai kai kuriuose jų girdi artilerijos salves.

Bet ten neapsilankęs, nepabendravęs su politikais, visuomenės veikėjais, valdžios struktūrų atstovais, verslininkais, kareiviais, pagaliau paprastais žmonėmis, nesuvoksi, kaip galėjo kilti toks nuožmus karas, kuris jau nusinešė beveik 10 tūkst. žmonių gyvybes ir kurio Ukrainos valdžia taip ir nedrįsta pavadinti karu. Jis vadinamas antiteroristine operacija, nors visi atvykusieji supranta, kad tai tikras, nuožmus karas.

Viso to nesuvoksi sėdėdamas šiltame krėsle kokioje nors Europos šalyje, toliau nuo Ukrainos, ar net būdamas Kijeve, Charkove, Zaporožėje.

Štai kodėl reikėjo suteikti impulsą Europos politikų, diplomatų vizitams į Donbasą.

Ukraina daro viską, kad pareigūnų vizitai vyktų kaip galima saugesnėmis sąlygomis. Neretai sutaria ir su separatistais, kad per vizitus nebūtų atakų, atsako tuo pačiu, jeigu rytinėje Donbaso teritorijoje irgi lankytųsi svečiai. Šie, žinoma, būtų jau iš Maskvos.

O jeigu kyla bent kokių nors abejonių dėl svečių saugumo, tuomet koreguojama apsilankymo programa. Kaip buvo ir praėjusią savaitę, kai ministras L. Linkevičius lankėsi Avdijivkoje. Arba sausio pabaigoje, kai už Mariupolio prieigų norėjo vykti jo kolega iš Danijos.

L. Linkevičius ir jo vadovaujama delegacija lankėsi už beveik 10 kilometrų nuo separatistų pozicijų. Ir visi regėjo mažiau žinančiam žmogui neįprastą pafrontės Donbaso miestelių realybę: stovi apšaudytas devynaukštis namas, kuriame toliau gyvena žmonės, verda kasdienis gyvenimas.

L. Linkevičius praėjusių metų kovo 16 dieną lankėsi Mariupolyje ir šalia esančiame dažnai apšaudomame Širokino kaime. Tik paskui į Donbasą užsuko jo kolegos iš kitų Europos šalių. 2016 metų rugsėjį į palyginti saugų Slovjansko miestą atvyko Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai. Praėjusių metų pabaigoje Mariupolyje lankėsi jų kolega iš Austrijos. Taip buvo pralaužti suvokimo, kas yra Donbasas, ledai Europos ministrų lygiu.

Anksčiau daug nuveikė ir kiti lietuviai, skatindami Vakarų šalių diplomatus iš Kijevo vykti į Donbasą. Lietuvos ambasadorius Marius Janukonis, matyt, buvo vienas pirmųjų, 2015 metų rugsėjį apsilankęs vienoje nuolat apšaudomų gyvenviečių, kurią nuo fronto skiria tik upė.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) projektų koordinavimo institucijai Ukrainoje vadovaujantis Vaidotas Verba nutarė Mariupolyje, už kelių dešimčių kilometrų nuo fronto linijos, surengti svarbią ESBO konferenciją. Ne vienam Vakarų diplomatui tai buvo pirmas žingsnis į Donbasą. Dabar ten jau apsilankė įvairių šalių ambasadoriai. Visi jie suprato, kad Ukrainos armija pajėgi šį miestą apsaugoti nuo separatistų puolimo.

Būdamas Donbase tik aklas ir kurčias nesuvoks, kad ten vyksta ne Ukrainos vidaus konfliktas, o kitos valstybės – Rusijos nepaskelbtas karas, manipuliuojant žmonių sąmone ir išnaudojant karo veiksmų taikiniu virtusios šalies valdžios elgesio su piliečiais klaidas. Tuomet supranti, kad niekas negali būti apsaugotas nuo tokio karo, kai į žmones nusitaiko ne tik kariuomenė, bet ir galinga propaganda.

Norint rasti saugiklių, kad nieko panašaus nenutiktų kitur ir kad hibridinio karo mašina nevažiuotų toliau į Europą, taip pat Lietuvos link, būtina suprasti, kas įvyko Donbase ir kas iki šiol jame vyksta. Gal dėl to lietuviai pirmi ir pralaužė šio suvokimo Europoje ledus. Nors ne mažiau svarbu ir savo šalyje nepalikti nišos galimam svetimųjų įsikišimui, kurį gali lemti netinkami valdžios sprendimai, nepagarbus požiūris į savo piliečius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"