TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuviai pasaulyje su savo Karalaičiu

2014 03 01 6:00

Lietuvos Vyskupų Konferencija Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dienai, kovo 4-ajai, paskyrė artimiausią sekmadienį švęsti Maldos už lietuvius pasaulyje dieną. 

Šis Kazimieras (1458-1484) – Jogailos vaikaitis, Kazimiero Jogailaičio ir Elzbietos Habsburgaitės antrasis sūnus. Ši pora iš viso turėjo 6 sūnus ir 7 dukteris. Sūnūs tapo Lenkijos ir Bohemijos karaliais, jauniausiasis - vyskupu ir kardinolu, o dukterys – įvairių Vokietijos žemių kunigaikštienėmis. Vienos jų sūnus Albrechtas Brandenburgietis tapo kryžiuočių ordino magistru ir 1527 metais priėmė reformaciją.

Mišriatautėse valdovų šeimose vaikai savaime paveldėdavo tėvo tautybę, taigi ir jaunasis Kazimieras – neabejotinai lietuvis. Jo tėvas Kazimieras Jogailaitis buvo išmintingas ir nuosaikus valdovas, paprastai besirengiantis, net pravardžiuojamas kailiniuotu karaliumi. Gausiam būriui savo vaikų kaip mokytoją ir auklėtoją jis pasikvietė istoriką, kanauninką Joną Dlugošą, o vėliau ir italų humanistą, poetą ir diplomatą Pilypą Buonakorsį (Philippo Buonacorsi), arba Kalimachą. Šalia bendrojo lavinimo nebuvo užmirštama karinė mankšta, ypač jojimas ir fechtavimasis.

Vaikystėje, sako, karalaitis Kazimieras buvo linkęs savavaliauti, bet tolydžio tapo švelnus ir ypač gailestingas visokiems vargšams, o nepakantus pataikūnams, karjeristams. Tėvas karalius mokėjo parūpinti sūnums postus. Taigi Vladislovas, vyriausiasis, tapo Bohemijos (Čekijos) karaliumi, o dėdei Vladislovui Varniečiui žuvus kare su turkais, atsirado proga jo sostą paveldėti jaunajam Kazimierui. Tėvas pasiuntė 13-metį sūnų su nemaža armija į Vengriją, bet žygis visiškai sužlugo. Karalaičiui liko nusivylimas žemės sostais.

Tad jis grįžo tęsti mokslo brolių būryje su Dlugošu Naujojo Sončo pilyje arba, tėvui reziduojant Vilniuje, Medininkų pilyje. Dar paauglio metais išryškėjo nuošalios maldos pamėgimas, Švenčiausiojo Sakramento adoravimas ir meilė Jėzaus motinai Marijai. Maldingumas nenuslopino politinių gabumų. Nuo 1475 metų Kazimieras padėjo tėvui valdyti, ypač gyvendamas su juo Vilniuje 1479-1481 metais. Tėvas imdavo jį kartu į valstybinės reikšmės susitikimus. Kai 1481-1483 metais tėvas nuolat gyveno Vilniuje, jaunasis Kazimieras, kaip tėvo vietininkas, reziduodamas Radome ir valdydamas Lenkiją, pataisė valstybės finansus, sutramdė plėšikų gaujas.

1483-iųjų pavasarį karalaitis Kazimieras grįžo į Vilnių, talkino valstybės kanceliarijoje (jos knygoje randama jo ranka darytų įrašų). Šiuo metu ypač suspindėjo jo meilė tyrumo dorybei. Tačiau pasireiškė džiova, kurios užkratą veikiausiai bus pasigavęs iš lankomų vargšų. Gydytojai kaip savotišką priemonę nuo džiovos siūlė Kazimierui moters glėbį, bet šis atrėžė: malo mori quem foedari! (verčiau man mirti, negu susitepti!).

Vengdami lietuviškos žiemos speigų, Kazimieras su motina 1483-iųjų pabaigoje patraukė Krokuvos link, bet pasiekė tik Gardiną. Gavęs žinią apie sūnaus būklę, čion atskubėjo ir tėvas. 1484 metų kovo 4-osios rytą po šv. Mišių ir Komunijos karalaitis Kazimieras ramiai užmigo.

Didžiulis liūdesys apėmė visą kraštą. Minėtas Pilypas Buonakorsis pareiškė: „Šitoks jaunuolis turėjo arba negimti, arba gimęs nemirti.“ „Karalaitis Kazimieras – šventas!“ Tokie atgarsiai pradėjo sklisti jau per laidotuves Vilniuje. Karalaičio paskelbimu šventuoju suskato rūpintis jo broliai karaliai ir Vilniaus vyskupai.

Romoje prisirinko tiek prašymų ir paliudijimų, kad popiežius 1517 metais į Vilnių atsiuntė savo legatą vyskupą Zachariją Fererį. Šis per penkis mėnesius apklausė daugybę liudytojų, asmeniškai Kazimierą pažinojusių, ir ne tik popiežiui tas žinias parvežė, bet ir 1521 metais paskelbė knygą Vita beati Casimiri scripta Vilnae. Be kita ko, autorius liudija Kazimierą kalbėjus lietuviškai, lenkiškai, vokiškai ir lotyniškai.

Esama žinių, kad popiežius Martynas V 1521 metais Kazimierą kanonizavęs, bet karų sūkuriuose dokumentai žuvę, ir tik 1602-aisiais popiežius Klemensas VIII galutinai patvirtino jo paskelbimą šventuoju. Vilniuje Kazimiero kanonizacija su didžiausiomis iškilmėmis, iš Romos parvežta iškilminga vėliava, eitynėmis ir inscenizacijomis švęsta 1604 metų gegužės 10-12 dienomis. Tos pačios Jogailaičių dinastijos valdovas Zigmantas Vaza 1636 metais prie Vilniaus katedros pristatė dabartinę nuostabaus grožio koplyčią.

Kaip jau minėjo Z.Fereris, Kazimiero apsireiškimui buvo priskiriama Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Maskvos pajėgas prie Polocko, o vėliau Kazimiero užtarimu buvo remiamasi priešinantis Maskvos galybei. Ar tik ne todėl vilniškė Šventojo Kazimiero bažnyčia buvo paversta stačiatikių cerkve XIX amžiuje ir ateizmo muziejumi XX amžiuje?

Pagarbą šv. Kazimierui mūsų krašto išeiviai XIX amžiuje nusivežė už jūrų marių. Tai rodo apie 50 lietuvių ir lenkų pasistatytų JAV bažnyčių. Čikagoje net įsteigtos tautinės lietuvių Šv. Kazimiero kapinės. Karo audrų į Vakarus nublokštų Lietuvos vyskupų prašymu popiežius Pijus XII 1948 metais paskelbė šv. Kazimierą viso pasaulio lietuvių jaunimo globėju.

Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai 1984 metais išprašė Sovietų valdžios leidimą paminėti šventojo Globėjo mirties 500 metų sukaktį, tad buvo pagamintas medalis, išleistas paveikslėlis ir kalendorėlis. Tada popiežius Jonas Paulius II per Vatikano radiją transliuojamose Mišiose apgailestavo, kad negali nuvykti šio jubiliejaus švęsti Vilniuje. Užtat 1993 metais Šv. Kazimiero koplyčioje ne tik meldėsi, bet ir susitiko su vienuoliais bei vienuolėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"