TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuviška muzika užsienio kontekste. Bevaisės pastangos

2013 11 20 5:55

Pagal savo dydį į Lietuvą panaši Airija turi roko gigantus U2. Miniatiūrinę Islandiją garsina nuprotėjusią eklektišką muziką kurianti Björk Guðmundsdóttir ir supergrupė „Sigur Rós“. Ką turi Lietuva? Nieko. Per riebų nepriklausomybės dvidešimtmetį neatsirado nė vieno lietuvių atlikėjo, nešančio savo valstybės vėliavą tarptautinio šou verslo vandenynuose.

Taip, Alina Orlova nuolat koncertuoja užsienyje. Taip, Jurga Šeduikytė-Bareikienė ir „Leon Somov & Jazzu“ turi prestižinių MTV Europos muzikos apdovanojimų statulėles. Tačiau A.Orlovos vardas nieko nesako užsienyje gyvenančiam melomanui. J.Šeduikytės-Bareikienės, L.Somovo ir Justės Arlauskaitės-Jazzu apdovanojimai taip pat neturi jokios tarptautinės reikšmės - tai Baltijos šalių regionui skirtos statulėlės. Šiuos MTV prizininkus, sakančius padėkos kalbas, matė tik Lietuva, Latvija ir Estija.

Kadaise muzikos kritikai išskirdavo „Skamp“ kaip vieną iš nedaugelio lietuviškų grupių, kurią galima eksportuoti už Lietuvos sienų. „Skempai“ nesikuklino – prieš kelerius metus jų tinklalapyje www.skamp.lt, kuris dabar nežinia kodėl neveikia, buvo rašoma, kad šie veikėjai „labai gerai žinomi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikos klausytojams“. Savaime aišku, tai visiška nesąmonė. 2002-2003 metus "skempai" praleido Anglijoje ir Airijoje - bandė įsisukti į tarptautinę rinką. Nors įrašinėdama penktą studijinį albumą „Reach“ grupė dirbo su stipriu JAV prodiuserių duetu Oliveriu Leiberiu ir Dave’u Gamsonu, jai nepasisekė.

Nepavyko ir kultiniam Lietuvos atlikėjui Andriui Mamontovui. 2001-aisiais jis, prisidengęs pseudonimu Cloudemaker, įrašė angliškų dainų albumą „Cloudemaker“ ir išsiuntinėjo jį užsienio įrašų kompanijoms. Jokios reakcijos.

Prieš septynerius metus nelietuviško skambesio „Pieno lazeriai“ Vokietijoje išleido albumą „Kitchen“. Lietuvius priglaudė žinoma leidybos kompanija „Phazz-a-delic“, tačiau neilgai trukus bendradarbiavimas nutrūko ir tarptautinė grupės karjera baigėsi.

Poproko atstovai „Biplan“ Marijos žemėje kepa hitus, tačiau jau ne pirmus metus svajoja įsilieti į Rusijos rinką. Rusijos muzikos pasaulyje sukasi tokie pinigai, kad išpopuliarėjus galima užsidirbti penkiems gyvenimams į priekį.

Tai, kad Lietuva nepagimdė jokios tarptautinės žvaigždės, nereiškia, jog mes neturime talentų. Šiame tekste išvardytoms lietuviškoms žvaigždutėms nestinga potencialo – jos skamba neprovincialiai, jų ne gėda parodyti draugui iš užsienio. Nepamirškime ir SEL, „G&G Sindikato“, „The Ball & Chain“, „The Perfect Pill“, Viliaus Tarasovo bei kitų. Kodėl jie nežinomi už mūsų šalies ribų? Todėl, kad jokie lietuvių vadybininkai nepalaiko glaudžių santykių su EMI, „Virgin Records“, „Universal Music Group“ ir kitomis įtakingomis pasaulinėmis muzikos kompanijomis. Todėl, kad Lietuvoje užsienio šou rinkos milžinai neieško talentų. Todėl, kad mūsiškiams trūksta ambicijų. Todėl, kad siekiant peržengti valstybės sienas reikia didelio finansinio užnugario, o jo nėra. Todėl, kad vietiniai prodiuseriai nesiorientuoja į Vakarus – jiems pakanka pinigų, uždirbamų iš provincijai skirto „popso“. Todėl, kad Lietuvos valdžia neskatina popmuzikos, roko ir elektroninės muzikos atstovų, nesukuria jiems sąlygų kurti. Tai reiškia, kad visame pasaulyje žinomą muzikos vardą turėsime dar negreitai. Jeigu išvis turėsime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"