TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuviška sekso politika

2015 12 17 6:00

Geros nuotaikos saliutais uostamiestyje nugriaudėjęs Marijono Mikutavičiaus „3D Show“ priminė, kad mūsų kadaise buvo trys milijonai. Kartu su jaunimu „tūsinosi“, vakaro autoriaus terminologija tariant, gausus būrys jo bendraamžių, nes jaunystėje užstrigęs atlikėjas blėstant senosios kartos repertuarui Klaipėdoje tampa pramogų mohikanu žilstančių gerbėjų būriui.

Po koncerto tą gerą ūpą tarsi ranka nuėmė kontrastas tarp svaigaus patriotinio pakilumo, kai ekrane akinamai šviečiant trispalvėms minia skandavo „Aš tikrai myliu Lietuvą“, ir ištuštėjusių šventėms abejingų uostamiesčio gatvių. Laikai, kai kūniška trauka buvo vyniojama į poetinę vatą, o neplanuotų vaikų gimdavo daugiau nei dabar, nors Marijonas užkimusiu balsu ironiškai traukia apie seksą be meilės, – negrįžtama praeitis.

Kaip čia nutiko, kad intymus gyvenimas ir vaikai tampa tarpusavyje nesuderinami dalykai? Gal platoniškos meilės dabar daugiau? Tikriausiai ne. Priešingai – kalbama apie dorovinių pagrindų deficitą. Kas užkoduota mūsų genetinėje programoje, tą varžyti sunku. Bet įstatymais, sutikite, net geismą daugintis įmanoma sutramdyti.

Vykstant diskusijoms, ką Lietuvoje laikyti šeima, gimstamumui skatinti dažniausiai naudojamos tik socialinių pašalpų lėšos. Padejuojama, kad vaiko gimimas iš darbo pajamų gyvenančių dviejų žmonių sąjungoje, nesvarbu, formalioje ar neįregistravusių santuokos, greitai taps prabanga. Davatkiškas moralizavimas iš ekranų apie dvasinį materializmą, kad moterys iš egoizmo nenori būti daugiavaikės, kaip pokariu gyvenusios jų močiutės ar prosenelės smetoninėje Lietuvoje, nes yra lepūnėlės, per daug emancipuotos, nedorovingos ir pan., nuteka joms per vieną vietą kaip vanduo nuo žąsies. Jaunimas, suėjęs gyventi į porą ir siekiantis karjeros, tapo kur kas sąmoningesnis už sovietiniais laikais gimusius tėvus, be asmeninių pastangų tekėjusius aplinkybių upėje. Ir tokios permainos yra geros individui, bet neparankios valdžiai, kuri nespėja žengti į naujų reiškinių taktą arba visuomenės modernumą suvokia tik kaip didesnes išlaidas netobuloms elektroninėms vaikų registravimo į darželius sistemoms.

Ar pastebėjote, kad sulaukti pensijos ir neturėti anūkų Lietuvoje – trečias didžiausias, po graužaties dėl menkų pajamų ir silpstančios sveikatos, rūpestis senjorų namuose?

Gimdyti ar negimdyti, kur vaikus auginti, gimtinėje ar užsieniuose, jau nebe asmeninis sprendimas, o iš išorės primestas socialinis modelis, kurį kaip kaladėlių mozaiką į paveikslą sudėlioja visiškai svetimi asmenys savo siūlymais, projektais ir patvirtintais dokumentais. Vieni tas kaladėles verčia vienu šonu, kiti – kitu, kad vaizdas politiškai atrodytų kitaip. Bet kaladėlės kaip buvo medinės, tokios ir lieka toje pačioje dėžutėje.

Sargiu nuo ląstelių apvaisinimo tampa ne lateksas, o seklus poros biudžetas ir abejotinos garantijos moteriai po vaiko auginimo atostogų atgauti kvalifikaciją. Kai mąstoma, kad vaikas gautų ne tik užtektinai maisto, bet ir asmenybės lavinimo pamokų.

Ieškant išeities, kas šeimas paskatintų auginti antrą ar trečią vaiką, imtasi daugybės neveiksmingų priemonių, nes lazda vis perlenkiama tai į vieną, tai į kitą pusę. Prisiminkime, kiek motinų tampyta po teismus ir paversta nusikaltėlėmis, leidus vadybininkei popieriuje užrašyti direktoriaus lygio atlyginimą iki gimdymo, kad susilaukusi vaikelio iš „Sodros“ gautų daugiau išmokų. Ar valstybė dėl to nuskurdo? Bet tos, kurių kūdikėliai gimė tvarką pakeitus, pasijuto apkvailintos.

Naujojo Darbo kodekso svarstymų fone pastarosiomis dienomis ištrauktas revoliucinis akibrokštas – siūlymas vaiko auginimo atostogų išėjusiems tėvams darbo vietą saugoti tik 4 mėnesius. Nors nesinori tikėti, kad tokia nuostata sulauks palaikymo Seime, ši kažkieno galvoje kilusi mintis privertė ne vieną porą patirti stresą ir šeimos gausinimo procesą atidėti po Kalėdų, kai atsiras daugiau aiškumo. Juk, pavyzdžiui, moterims, kurios po studijų įgijusios ne masines aukštos kvalifikacijos reikalaujančias profesijas ir įmonėse eina pavienių specialistų pareigas, tai žada amžinas klajones po darbovietes ir atima galimybę kilti karjeros laiptais. Net jeigu įmonėje personalo trūksta, kas gera valia norės darbuotojos su 2–3 mažais vaikais, jeigu bus galima nepriimti? Vertinant jos užimtos darbo vietos ekonominę naudą, bus atsižvelgiama, kad jauna moteris nesirodys kelis mėnesius per metus dėl vaikų ligų ir priežiūros. Užkrautas šeimai galvosūkis – laikinai prarasti darbą ar siekti profesinių aukštumų – paskata auginti vienturtį ar moteriai negimdyti visai.

Pačios patvariausios santuokos tos, kaip teigia psichologai, kurios sukurtos ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Tai gal laikas susitaikyti, kad vaikai gimsta ne tik iš jausmų euforijos, bet ir iš sekso be meilės. Dažnai vien tam, kad pirmagimis turėtų brolį ar sesę, o auginant 3 berniukus – iš noro susilaukti mergaitės, arba priešingai. Taip šiame pasaulyje atsiranda milijonai Žemės gyventojų. Neatimkime tos galimybės iš tų, kam Lietuvoje dabar – per 30. Nes nesėkmingiems gimstamumo skatinimo eksperimentams užsitęsus dar dešimčiai metų, meilė, seksas ir vaikai taps visiškai atskiros sąvokos. Pirma – iš klasikinės literatūros, antra – iš biologijos, trečia – iš medicinos technologijų srities.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"