TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuviškos socialdemokratijos simptomai

2013 05 30 3:50

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) deleguotai ūkio ministrei Birutei Vėsaitei su postu Vyriausybėje tenka atsisveikinti. Toks LSDP žingsnis neturėtų stebinti: ministrės veikla yra labai simptomiška lietuviškiems socialdemokratams. Atotrūkio tarp deklaruojamos ideologijos ir realios politikos apnuoginimas Vyriausybėje dominuojančiai ir kairiąja save vadinančiai partijai, žinoma, nenaudingas.

B.Vėsaitės klaida nebuvo bandymas daryti spaudimą stambiajam verslui, kad jis sudarytų geresnes sąlygas profsąjungų veiklai. Ministrė taip pat nėra atšaukiama dėl to, kad siektų apriboti prekybos centrų darbo laiką šeštadieniais ir sekmadieniais, nors dar prieš 2008 metų Seimo rinkimus ji teigė tam pritarianti. B.Vėsaitės klaida yra tokia, kurią (vadovaujantis vertybiniu požiūriu ir atstovavimo principu) galėtų daryti verslo interesams atstovaujančios politinės jėgos: glaudus kontaktas su įtakinga įmone ir neapgalvotas pasinaudojimas jos siūloma privilegija.

Socialdemokratas Aloyzas Sakalas pripažįsta: B.Vėsaitė yra LSDP galvos skausmas. Tačiau nutylima tai, kad ministrė nėra tik pavienė problema. Atrodo, kad lietuviškieji socialdemokratai politiką vis dar įsivaizduoja ne kaip atstovavimą savo rinkėjui ar tuo labiau viešajam interesui, o užkulisinius susitarimus pirtyse ir privačiuose lėktuvuose. Kairiosios vertybės, net jeigu ir deklaruojamos, pamirštamos išsidalijus postus.

Tikrasis, gerokai didesnis, A.Sakalo galvos skausmas - jo partija, kaip visuma, nėra nuoširdžiai socialdemokratiška. Galima teigti, kad tam yra objektyvios priežastys: dalis kairiosios tapatybės buvo paaukota dėl sieko tapti įtakinga politine jėga, kai 2001 metais buvusi LSDP susijungė su ekskomunistine Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). Tačiau 2009 metais perversmas jau jungtinės partijos viduje, kai lyderiu buvo išrinktas "tikrosios" LSDP atstovas A.Butkevičius (o ne Algirdo Brazausko įpėdiniu tuo metu matytas Zigmantas Balčytis), nežymėjo socialdemokratijos proveržio Lietuvos politikoje.

Šiuolaikinės vakarietiškosios socialdemokratijos šerdį sudaro du esminiai komponentai. Pirmasis apima centro kairės ekonominę politiką, kurios pagrindinis tikslas jau nėra rinkos ekonomikos transformacija į socializmą: tai veikiau nuosaikia valstybės intervencija paremtas siekis stiprinti socialinį teisingumą. Antrasis komponentas - liberalus požiūris į asmens pasirinkimo laisvę, jis realioje politikoje pasireiškia per žmogaus teisių gynimo politiką.

Atrodytų, kad LSDP yra politikų, kurie nuoširdžiai atstovauja tokiai ideologijai. Algirdas Sysas nuolatos kalba apie progresinius mokesčius, kuriems nemažai dėmesio skirta ir socialdemokratų rinkimų programoje. Aušrinė Marija Pavilionienė dažnai reiškiasi viešojoje erdvėje gindama mažumų teises. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis vis planuoja kairiąją medicinos sistemos reformą.

Tačiau kai ateina metas priimti sprendimus, bendras partijos laivas krypsta pragmatiškos ir konservatyvios linijos link. Socialdemokratai dominuoja Vyriausybėje, tačiau savo žadėtų progresinių mokesčių, net ir švelniu pavidalu (pavyzdžiui, kiek daugiau apmokestinant tik aukščiausiąją pajamų grupę), neįveda, kaip ir prabangos tarifų. Žmogaus teisių ir asmens pasirinkimo laisvės atžvilgiu teigiamų poslinkių irgi nematyti: verta atsiminti, kad socialdemokratai net ir būdami opozicija tokiais klausimais balsavo nenuosekliai ir nevieningai. Pavyzdžiui, ankstesnės kadencijos Seime balsuojant dėl konservatyvaus šeimos apibrėžimo Konstitucijoje dešimt LSDP narių buvo "už". Kitas iškalbingas atvejis: balsuojant dėl žmogaus teisių pažeidinėjimus Tibete smerkiančios rezoliucijos neatsirado nė vieno socialdemokrato, kuris būtų ją parėmęs.

Palyginkime - kairiųjų dauguma parlamente ir socialistų atstovo Francois Hollande'o išrinkimas prezidentu Prancūzijoje lėmė aiškius pokyčius pagal socialdemokratines vertybes. Šalį skaldo demonstracijų bangos, tačiau prancūzų kairieji buvo ištikimi atstovaujamai ideologijai ir įteisino tos pačios lyties žmonių santuokas. Ekonomikoje irgi siekiama permainų: kaip vieną radikalesnių iniciatyvų verta paminėti 75 proc. mokesčio tarifą, kuris būtų taikomas uždirbantiesiems daugiau nei milijoną eurų per metus.

LSDP kairumo atžvilgiu iki šiol pasižymėjo tik tuo, kad kartu su koalicijos partneriais padidino minimalų atlyginimą. Tuo naujosios daugumos socialdemokratinė politika ir baigėsi: toliau buvo neapsisprendimų ir darbo grupių periodas. Pastaruoju metu iš viso atrodo, kad LSDP asmens pasirinkimo laisvės srityje iniciatyvą atidavė konservatyviausiems koalicijos elementams: Seime kelią pamažu skinasi abortų uždraudimą (Lietuvos lenkų rinkimų akcija) ir baudas už mažumų eitynių organizavimą (Petras Gražulis) numatantys įstatymai.

Geriau nei tikėtasi 2012-ųjų Seimo rinkimuose pasirodę konservatoriai pademonstravo, kad sugeba prisivilioti naujų, dešiniąją politiką vertinančių šalininkų. LSDP taip pat vis dar turi šansų mobilizuoti progresyvų kairiųjų pažiūrų elektoratą, iš šios partijos besitikintį tikros socialdemokratijos, kurioje dera socialinio teisingumo siekis ir žmogaus teisės. Tačiau tam reikės daugiau nei B.Vėsaitės atstatydinimo.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"