TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvių ir žemaičių teisė žinoti

2011 11 03 9:00

Iš redakcijos paštoGerbiamas redaktoriau, siunčiu Jums savo pasamprotavimus dėl Bronislovo Lubio atminimo.

Kadangi B.Lubys yra žemaitis (to nelaikau esminiu dalyku, pirmiausia jis - doras, galvotas, išmintingas, dosnus lietuvis), savo mintis norėčiau orientuoti į žemaitiškus akcentus. Tai pirmiausia jų, garbingojo B.Lubio kraštiečių, garbės, "onoro" dalykas įgyvendinti (bent dorai tai bandyti daryti) savotišką jo testamentą, jo pagrindinius siekius.

Nekalbu apie visas likusias verslo struktūras, vyriausias jų galvas, kurių tiesioginė pareiga - tęsti dar su B.Lubiu numatytus darbus. Kalbu apie platesnį žemaičių visuomeninį sąjūdį, nereikalaujantį kokios kultūrinės autonomijos, atskiro atstovavimo Seime ar pan. Mąstau apie galimas visuomenines patriotines akcijas, tam tikrus žygius, kurie gali pareikalauti kai kurių struktūrų reagavimo, atsakymų.

Ar negalimas koks ganėtinai gausus žemaičių žygis, pavyzdžiui, prie Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ar kitur, pareikalaujant nors paskelbti partijas, tuos "geradarius" asmenis, kuriuos B.Lubys sakėsi žinąs, bet negalįs lįsti ne į savo kompetencijos plotus? O kaip dabar žemaičiai, visi lietuviai? Ar jie irgi nesuinteresuoti žinoti, na, nors morališkai prikalti prie gėdos stulpo? Baisu? Nehumaniška? Gal pirmiausia žemaičiai ir prisidėtų prie tautos naštos palengvinimo, viltingesnio kvėptelėjimo.

Aha, visa tai seniokiška retorika. Betgi ėmusis to dalyko, rastųsi žmonių, kurie pasiūlytų įvairias galimas formas, nesiorientuojančias į pačius drastiškiausius, groteskiškiausius dalykus, kokių jau esame matę.

Jaunuomenės, ypač moksleivijos interesas (kai kurių mokyklų - net tiesioginis) turėtų būti neabejotinas. Bent jau pačia bendriausia prasme - žinoti, nors susipažinti su pastarųjų dešimtmečių (gal ir daugiau) lietuviško verslo (ne tik) Magelanu, jo veikla. Magelanas - tai žurnalisto Rimvydo Valatkos apibūdinimas prisimenant daktarą B.Lubį. Nepaprastai taiklus, giliaprasmis apibūdinimas.

Ko siekiu tai rašydamas, juo labiau nemanydamas, kad šios mintys (jeigu redaktorius palaikys jas mintimis) gali rasti kokį nors paviešinimą? Sakykim, tiesiog susopo dūšią dėl tokio skaudaus Lietuvai praradimo, sukilo apmaudas (negi pirmąkart?), kad buvo (yra ir, be abejo, bus) asmenų, grupių, kurios dėl savo aklumo, kurtumo, neprofesionalumo, dėl kitokių savanaudiškų interesų nepalaikė B.Lubio žygių, siekių ir šitaip mums padidino vargą, prigesino viltį.

Štai ir parašiau Jums. O dėl žemaičių, nors esu aukštaitis, jais daugeliu atvejų žaviuosi, kai ką iš istorijos apie juos girdėjęs, ir maža iš kur ir apie ką.

Perskaitėte - ačiū. Papasakosite kam nors apie kažkokį sujauktą, keistą Jus pasiekusį laišką - irgi dėkui. Mano pavardė nieko niekam nesakytų, todėl, atleiskite, pasilieku negarbingas anonimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"