TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvių kalbos išvarymas

2014 02 28 6:00

Шянден аш кальбеау летувишкай, arba Segodnia ja govoril po litovski. Keli visai nauji, šių dienų vaizdeliai, nors atrodo lyg iš vakarykštės sovietijos. Veiksmo vieta - sostinė.

1.

Centro poliklinikos vienas filialų. Kaip visada netvarka, nervingas dirsčiojimas į laikrodį, ginčai, konfliktai. Niekas į norimą kabinetą nepatenka pagal nurodytas valandas. Bet ne tai įdomiausia. Vaikų ligų gydytojo kabineto komunikacija su laukiančiaisiais vyksta rusiškai. Nurodymai, kam užeiti (be eilės), kam laukti ir pan. Ant durų lentelė: gydytoja – Liudmxxx, pavardė skamba lietuviškai, - ienė. Durys atsidaro dar sykį ir nuskamba frazė, lyg iš komedijos, lyg anekdoto: „Seičas my čaiku popjom“ ir - rakinamos spynos garsas. „Ką ji pasakė?! – sunerimsta mergaitė. – Mama!!! Ką pasakė?“

2.

Vienas iš policijos komisariatų. Nukentėjusioji - tamsų vakarą užpulta einanti į namus ir apiplėšta, be kita ko, kalbėjusiųjų rusiškai. Komisariate Lietuvos policijos pareigūnė lietuvei nukentėjusiajai dėsto, kaip dar jai gerai baigėsi ir kaip galėjo būti blogiau. Dėsto rusiškai. Nuo nepriklausomybės atkūrimo praėję daugiau nei 20 metų.

3.

Žvėryno kampelis. Knygynas, kurį išsijuosę liaupsina LRT žurnalistai, tempiantys į jį savo pašnekovus. Gal dėl to, kad ten visada tylu. Kadangi visada tuščia. Nelabai aišku, iš ko malonusis knygynas išsilaiko. O prie jo – skydelis ir ryškus spalvotas plakatas. Kvietimas į renginį. Vien rusų kalba. Fantastičeskij avtor, samyj populiarnyj, priglašajem priglašajem. Fantastiškojo autoriaus pavardė negirdėta.

4.

Autobusas į Pilaitę. Rusakalbiai paaugliai, apsirengę dešimtmečius nesikeičiančio gariūniško russian style drabužiais, laido nacionalinius keiksmus. Sudrausti išbaubia frazę, kuri, regis, turėjo likti praeityje. Iš tiesų ir liko praeityje - kuri nepraėjo. Kiek sykių ir kokiom intonacijom esam girdėję: „Govorite po ruski!

Interliudija

Kalbos kultūros ir kalbos politikos „modernistė“, mėgstanti duoti išdykėliškus interviu. Aiškina, kokioje priespaudoje sovietmečiu mūsų kalbininkai laikė lietuvių kalbą ir jos vartotojus, kokia įrūgusi represinė inercija atsklinda iki pat šių dienų. Vardas – Lorxxx, pavardė skamba lietuviškai, -ienė.

5.

Iš bendro vaizdo: garsiausi - rusiški skundai ir nepasitenkinimas Lietuva. Garsesni už lietuviškuosius, nes gi nepatenkinti savo būviu lietuviai (labai daug jų, deja) išvyko to būvio pasigerinti. Nepatenkinti rusai to daryti neskuba, nors jiems čia „nuo pradžių“ buvo blogai, vis ne taip ir ne taip. Nors kaip tik jiems buvo sudarytos šiltnamio sąlygos: privilegijos, butai, postai, užtikrinę sklandų perėjimą į kitą sanklodą. O tie, kurie perėjo nesklandžiai, turėjo išvažiuoti. Tai kas juos išvarė?!

6.

Taigi? Dvikalbystė. O jie dar aiškina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"