TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos atsilikimas - mažumos galios šaltinis

2012 05 31 4:48

Prasta padėtis mūsų valstybėje ir vienos skurdžiausių Europos Sąjungos (ES) šalių titulas, atmetus tarpinius variantus, gali turėti tik du paaiškinimus: arba mes, lietuviai, nesugebame tvarkytis, arba mums kas nors tyčia trukdo. 

Ir vienas, ir kitas variantas turi ne tik savo šalininkų, bet ir piktų priešininkų. Todėl tas, kuris yra perdėm savikritiškas ir atvirai ieško mūsų trūkumų paaiškinimo, tuoj pat apkaltinamas patriotizmo ar net lojalumo Lietuvai stoka.

O įžvelgiančiajam tyčinį veikimą prieš valstybę bematant priklijuojama sąmokslo teorijų kūrėjo etiketė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant intelektinę negalią ar net paranojišką polinkį visur ieškoti priešų. Nenuostabu, kad linkstančiųjų iš esmės gilintis į priežastis atsiranda tik tiek, kiek regime.

Tačiau lietuviai tikrai nėra mažiau gabūs ir sumanūs už kitas tautas. Tuo galėjome įsitikinti dar geležinės uždangos laikais, kai Lietuva savo santykine gerove ir dvasios laisvumu sugebėjo pranokti visas kitas Sovietų Sąjungos respublikas, todėl net buvo laikoma "vakarais". Kažkas atsitiko mums pradėjus veikti laisvės sąlygomis, kai atrodė, kad dabar, pagaliau atsikratę pančių, tikrai parodysime sau ir pasauliui, ką iš tikrųjų galime.

Užuot parodę ir prisiviję pirmaujančias šalis, netrukus ėmėme atsilikti net nuo artimiausių kaimynų, turėjusių gal prastesnes startines pozicijas. Negelbėjo ir ES parama, ji nevirto esminio šuolio į priekį pagrindu. Vietoj išsvajotos gerovės ir pažangos Lietuvai iškilo pavojus užsikonservuoti savo atsilikime ir likti gerokai prasčiau už kitas valstybes gyvenančia Bendrijos provincija.

Įdomiausia, kad visa tai nutiko Lietuvoje veikiant lyg ir tai pačiai politinei sistemai, kuri egzistuoja ir tose šalyse, kurios mus lenkia. Jau vien tai tarsi savaime verčia apeliuoti į mūsų nesugebėjimą deramai tvarkytis demokratijos sąlygomis. Bet jeigu Lietuvoje iš tikrųjų funkcionuotų demokratinė politinė sistema, gabių ir atsakomybės jausmą turinčių žmonių nestokojanti mūsų tauta neišvengiamai turėtų deleguoti juos į renkamas valstybės valdymo institucijas.

Savo ruožtu šie gabūs ir Lietuvai atsidavę piliečiai tokius pat asmenis atrinktų į visas skiriamas pareigybes - sistema pagaliau pradėtų veikti visuomenei ir valstybei. Tačiau ar matome ką nors panašaus mūsų politinėje tikrovėje?

Klausimas - retorinis. Sistema neveikia. Ir neveikia todėl, kad per du dešimtmečius surasta daugybė būdų, kaip ją neutralizuoti ir priversti tarnauti specifinių interesų turinčiai mažumai. Tai mažumai Lietuvos atsilikimas - galios šaltinis, nes tik šalyje, kurioje nepaisoma civilizuotoms valstybėms būdingų standartų, įmanoma visais krašto ištekliais nekliudomam naudotis savo labui.

Tik atsilikusioje šalyje galimas nepridengtas protekcionizmas, monopolijų įsigalėjimas, atpildo nesulaukianti korupcija, manipuliavimas politikais ir jų šantažas, teisminės valdžios savivalė, žmonių išnaudojimas kaip XIX šimtmetyje ir kiti panašūs reiškiniai. Juo labiau sunku įsivaizduoti, kad kurioje nors ES senbuvėje lemiamu veiksniu kovojant dėl įtakos ir valdžios galėtų tapti specialiųjų tarnybų turima kompromituojanti informacija.

Bet Lietuvoje tai jau seniai virto tikrove. Taigi padėtis, kurioje atsidūrėme, byloja ne tiek apie menkesnius mūsų tautos gebėjimus ir talentus, kiek apie tai, kad mums viso labo pristigo ryžto laiku duoti atkirtį tiems, kurie uzurpavo politinę sistemą, įtvirtintą atkūrus valstybę.

Nepadarius to laiku procesas nužengė taip toli, jog dabar bet koks visuomenės pasipriešinimas sutinkamas kaip pasikėsinimas į neginčytiną ir vienintelę galimą tvarką. Įžūlus Nepriklausomybės Akto signatarų teismas dėl mitingo ir precedento neturintis šturmas Garliavoje patvirtina, kad gelbėti esamą padėtį bus bandoma visais įmanomais būdais ir nesiskaitant su priemonėmis.

Tačiau visuomenė tegali arba susitaikyti su valstybės atsilikimo užkonservavimu, arba priešintis tam visais būdais, kurių nedraudžia Konstitucija. Tai - kiekvieno žmogaus asmeninio apsisprendimo klausimas. Jeigu dar maža penktadalio pasitraukusios tautos, ką gi, tuomet lyg ir nebebūtų ko pridurti.

Nebent tai, kad nepasitvirtinę demokratijos lūkesčiai iš tikrųjų neapsiėjo be tyčinio veikimo prieš valstybę. Šių dienų įvykiai tai kaip niekada patvirtina. Atrodytų, tokia smulkmena - garsioji mergaitės globos byla nežinia kodėl atsidūrė būtent Kėdainiuose.

Kieno forpostas yra šis miestas? Taip, asmens, kuris buvo pabėgęs, o dabar tiesiai iš teisiamųjų suolo rengiasi užimti Lietuvos Respublikos ministro pirmininko postą.

Atsitiktinumas? Kaip ir visa, kas vyksta mūsų valstybėje.

 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"