TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Lietuvos desovietizacija dar neįvyko"

2006 06 22 0:00

Kažkada Algirdas Brazauskas atsisakydamas kandidatuoti antrai kadencijai į šalies prezidentus pareiškė, kad jo biografija nėra palanki užimti šį postą. Tiesa, toji biografija nesutrukdė jam grįžti į politiką gelbėtojo vaidmenyje ir savo parašu užantspauduoti Lietuvos stojimą į ES. Negana to, prieš gerą pusmetį socialdemokratų lyderis per televiziją paaiškino, kad jo biografija - tai penkiasdešimties metų darbas Lietuvai.

Vis dėlto Brazauskas yra tik ledkalnio viršūnė, tos sistemos, kurios pagrindą sudaro buvę sovietų Lietuvos valdininkai. Lyderis šiek tiek pasislinko į šoną, o sistema tebėra gaji ir jos apraiškos yra akivaizdžiai regimos net valdžios struktūrose. Seimui vadovauja žmogus, kuris buvo provincijos miestelio vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, nors jis ir užima aukštas pareigas, tačiau iš tiesų vyksta tik prisiderinimas prie aplinkos. Panašių pavyzdžių tiek tarp aukštų pareigūnų, tiek tarp žemesnio rango tarnautojų - daugybė.

Kaip po penkiolikos nepriklausomos valstybės metų susidarė tokia padėtis? Paprasčiausiai atkūrus valstybę buvo padaryta tik pusė darbo. Atgimimo banga, išstūmusi iš šalies rusų tankus, atsimušė į vietos valdininkų bastionus. Atėję į valdžią Sąjūdžio veikėjai neturėjo aiškios strategijos kaip administruoti valstybę. Naujoms struktūroms vadovavo žmonės prieš tai nedirbę panašaus darbo. Taip vyko "centre", Vilniuje, o vietose liko "seni kadrai". Vadeliotojai nauji, o ratai seni...

Sovietinei valdininkijai tereikėjo deklaruoti savo ištikimybę nepriklausomybės idealams, demokratijos vertybėms, laisvos rinkos ekonomikai, ir jie toliau galėjo dirbti administracinį darbą, dalyvauti politinėje veikloje, privatizavimo procesuose. Suveikė vadinamasis "chameleono principas", kai šis keistas gyvis keičia savo kūno spalvas pagal aplinką. Jie mokėjo tvarkyti dokumentus, dirbti komandinį darbą, nesibaidė ūkinės veiklos ir pan. Kitaip tariant, jie buvo "profesionalai", savo reikalo žinovai, pragmatikai, todėl "tiko" tiek politikai, tiek valstybei valdyti. O "romantikams" ir idealistams dėl "kompetencijos" stokos liko kultūra ir gražūs monologai televizijos laidose.

"Chameleonų" atėjo kone į visas partijas ir struktūras. Juos sutinkame tiek kairėje, tiek dešinėje. Jie tapo naujosios nomenklatūros monolito rišamąja medžiaga. Pasikeitė jų retorika, spalvos, o mentalitetas? Vis dažniau jų balsuose girdimas pasididžiavimas dėl savo biografijų, ir nė lašo apgailestavimo. Štai, pavyzdžiui, Alfredas Pekeliūnas mano, kad partinėje mokykloje išmoko gerų dalykų, o Zigmantas Balčytis teigė, kad darbas komjaunime leido įgyti puikios patirties.

Lietuvos desovietizacija dar neįvyko. Po Rolando Pakso pergalės 2002 metų prezidento rinkimuose buvo prabilta apie dvi Lietuvas. Skirstymas į runkelių ir elito, skurdo ir sėkmės Lietuvas tik maskuoja gilesnį pasidalijimą į virtualią sovietinę ir europėjančią Lietuvą. Čia slypi visas spektras mūsų visuomenę kamuojančių problemų, kurios savo metu neatlikus radikalių, bet reikalingų žingsnių dabar prasiveržė su baisia jėga ir sprogo. Pavyzdžiui, tiek atkuriamoji Aukščiausioji Taryba, tiek po jos sekę Seimai nesiryžo imtis ryžtingos liustracijos, kuri darbą sovietinės valdžios struktūrose būtų paskelbusi ne nuopelnu, bet kolaboravimu. Vertėtų prisiminti Japoniją, kurioje po Antrojo pasaulinio karo buvo beveik dviem dešimtmečiams uždrausta imperatoriaus valdininkams dirbti valstybės tarnyboje. Lenkai planuoja kažką panašaus dabar, o mūsų "chameleonai" didžiuojasi savo spalvinga oda...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"