TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos kelių provėžų paslaptis įmena lenkai

2014 10 14 6:00

Pagrindinius Lietuvos kelius vagojančios provėžos neduoda ramybės daugybei vairuotojų. Pavyzdžiui, tokių gilių provėžų, kokias prieš porą savaičių regėjau kai kuriuose "Via Balticos" ruožuose prie Marijampolės, nemačiau niekur Europoje, išskyrus galbūt kaimynę Latviją. Ir tai prieš kelerius metus.

Provėžos - ne vien didelė estetikos, Lietuvos įvaizdžio ar gadinamų automobilių pakabų, bet ir eismo saugumo problema. Provėžotuose keliuose, ypač kai lyja, labai išauga skaudžių avarijų tikimybė. Padidėja tikimybė nulėkti nuo plento ar kaktomuša susidurti su automobiliu, atvažiuojančiu iš priekio. Aukos tokiose avarijose - įprastas dalykas.

Daugelį metų valdžios buvome maitinami pasakėlėmis, esą tokių kelių, kokie yra Vokietijoje ar Prancūzijoje, mūsų šalyje nutiesti kol kas neįmanoma. Skirtingai nei Lietuvoje, ten šilta, ir asfaltas netęžta bei neskilinėja. Skandinavijoje keliai geri dėl to, kad asfaltas klojamas ant uolėto paviršiaus, kuris ir atlaiko mašinų svorį. Kada bus sukurtas Lietuvai tinkamas asfaltas - neaišku.

Vis dėlto vairuotojai įtarė, kad Lietuvoje galbūt klojamas per plonas asfaltas, todėl ir randasi provėžų. O įrodymus pateikė lenkai.

Lenkijoje buvau daug kartų. Teko automobiliu važinėti net pietinėje šalies dalyje įsikūrusios Krokuvos apylinkėmis. Keliai ten - kaip Vokietijoje. Tačiau su Lietuva besiribojančią Lenkijos dalį vis aplenkdavau. Dažniausiai iš Vilniaus keliaudavau lėktuvu per Varšuvą.

Nežinia kodėl šventai tikėjau, kad šiaurrytinėje Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, kur įsikūrę Suvalkų ir Augustavo miestai, keliai yra tokie patys, kaip, pavyzdžiui, „Via Baltica“ prie Marijampolės.

Kai spalio pradžioje kirtau Lietuvos ir Lenkijos sieną, buvau priblokštas. Nors lenkai iki mūsų pasienio keturių juostų automagistralę „Via Baltica“ žada nutiesti tik iki 2020-ųjų, o dabar mašinos važiuoja tokiu pat dviejų juostų keliu, kaip ir Lietuvoje, Lenkijos pusėje kelio danga lygi it veidrodis, o dangos kokybė niekuo nesiskiria nuo tos, kuri yra įprasta Vakaruose. „Kas per stebuklai?“ - klausiau savęs. Ir ta pati automagistralė „Via Baltica“, ir tos pačios sunkiasvorių vilkikų voros ją raižo, ir toje pačioje klimato zonoje esame, o tas pat kelias skiriasi kaip naktis nuo dienos!?

Atsakymai laukė prie Suvalkų miesto, kur tiesiamas aplinkkelis.

Iškart atkreipiau dėmesį - ant žvyro pirmąkart klojama asfaltbetonio danga yra labai stora. Jos storis siekia net 31 centimetrą. Man paaiškino, kad asfalto storis priklauso nuo metų skaičiaus, per kiek atsipirks kelias. Šį rodiklį skaičiuoja Lenkijos kelių ir automagistralių direkcija. Lenkijoje greitkelių atsipirkimo terminas yra 30 metų. Tai - labai ilgas laikotarpis. Užtat kelio danga klojama stora.

O koks kelių atsipirkimo terminas Lietuvoje? 20 metų. Atrodytų, lengva apskaičiuoti, kokio storio asfaltas turėtų būti klojamas mūsų šalyje. Tas sluoksnis turėtų būti 20 centimetrų. O iš tikrųjų mūsų šalyje tiesiamo asfaltbetonio sluoksnis sudaro juokingus 9 centimetrus!

Tačiau situacijos iki galo nesuprasime, jei nežinosime, ką reiškia sąvoka „kelio atsipirkimas“? Kelininkai man aiškino, jog tai yra kelių tiesimo užsakovės (mūsų šalyje dažniausiai - Lietuvos automobilių kelių direkcija) iš anksto nustatytas terminas, kuriam pasibaigus nutiestas kelias tampa pelningas. Mūsų šalyje jis stebėtinai sutampa su numatytu kelio eksploatacijos terminu. Jam pasibaigus privalu atlikti kelio kapitalinį remontą. Lietuvoje dauguma kelių turi dar iš sovietinių laikų paveldėtą 17 metų eksploatacijos terminą.

Eismo intensyvumas Sovietų Sąjungos laikais ir dabar - nepalyginamas. Ten, kur šiuo metu per parą važiuoja 20 tūkst. ir daugiau transporto priemonių, okupacijos metais riedėdavo vos keliasdešimt mašinų. Dalis kalbintų kelininkų tvirtino, kad, pavyzdžiui, didžiojoje dalyje „Via Balticos“ trasos eksploatacijos terminas jau seniai privalėjo būti sutrumpintas iki 7 metų. „Via Balticos“ Kauno aplinkkelyje, kurį per parą kerta apie 50 tūkst. mašinų, jis turėtų būti ne didesnis kaip 5 metai. Nors viskas pasikeitę, eksploatacijos terminas liko koks buvęs. Tad nėra ko stebėtis, jog metų metus kapitališkai neremontuojami, o tik kosmetiškai lopomi keliai kiekvieną mielą sezoną pasitinka naujomis provėžomis ar net duobėmis.

Tiesa, sprendimus priimantys valdžios vyrai gali kirsti stipriu argumentu - trigubai storesnė kelio danga reiškia ir gerokai didesnes išlaidas. O iš kur paimti pinigų? Dabar metams skiriamo milijardo litų, iš kurių net iki 85 proc. sudaro Europos Sąjungos parama, vos užtenka einamajam kelių remontui ir priežiūrai. Likusi 25 proc. ir didesnė lėšų dalis sunkiu akmeniu gula ant biudžeto pečių.

Tačiau lenkai ir čia, regis, jau yra suradę išeitį. Net 33 proc. lėšų, vėliau skiriamų keliams, valstybė skolinasi iš Lenkijos gyventojų ir įmonių. Bankai jau seniai grasina indėliams visuotinai taikyti 0 proc. palūkanas, o kelininkų „įdarbinti“ pinigai bent jau neleidžia jų vertės naikinti infliacijai, kuri siekia iki 2 proc. per metus.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šiandien mūsų finansinėse institucijose guli 48,29 mlrd. litų. 28,3 mlrd. iš jų priklauso gyventojams. Analitikų vertinimu, dar bent „aštuoni devyni milijardai yra slepiami lietuvaičių kojinėse“. Ar nevertėtų mūsų valstybei sukurti tokios teisinės bazės, kad lietuviai galėtų laisvus milijardus skolinti keliams? Galbūt tada taptume tikra Europos dalimi ir pagal kelių kokybę?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"