TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos narystė ES – grėsmė mūsų šeimoms?

2015 02 10 15:51

Praėjusią savaitę Lietuvos vyskupų delegacija lankėsi Vatikane. Viena svarbiausių vizito akimirkų – pirmąją vizito dieną įvykęs susitikimas su popiežiumi Pranciškumi, pagrindinė susitikimo tema – būtinybė daugiau dėmesio skirti šeimoms palaikyti ir stiprinti. Kaip įprasta, Pranciškus savo žodžių nevyniojo į vatą. Jo nuomone, Lietuvai, kaip Europos Sąjungos (ES) narei, grėsmę kelia įvairios šeimą destabilizuojančios ideologijos, kylančios iš neteisingai suprantamos asmens laisvės.

Šie popiežiaus Pranciškaus žodžiai yra nuoroda į šiandienos Europoje vykstantį socialinį eksperimentą – bandymą teisinėmis priemonėmis išplėsti šeimos sampratą. Viena vertus, Europos Sąjunga tarytum laikosi neutralios pozicijos – kiekviena iš 28 valstybių narių turi teisę pati nuspręsti, ar leisti tos pačios lyties asmenims tuoktis ir įsivaikinti. Kita vertus, didžiųjų ES valstybių (pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir t. t.) pasirinkimas įteisinti vienalytes santuokas arba partnerystes yra spaudimas naujosioms sąjungos narėms, tarp jų ir Lietuvai.

Kai kurios ES narės spaudimui nepasiduoda ir, pasinaudodamos jų nacionalinei jurisdikcijai palikta teise, siekia ginti šeimos, kaip iš vyro ir moters įsipareigojimo santuokoje kylančio socialinio instituto, sampratą. Tai liudija tiek 2013 metais Kroatijoje vykęs referendumas šeimos sampratai įtvirtinti, tiek Vengrijos ir Lenkijos ryžtinga pozicija.

Atskiro komentaro nusipelno po vienalyčių santuokų įteisinimo Paryžiuje vykęs didžiulis mitingas. Jo dalyviai juokavo, esą šis Francois Hollande’o sprendimas buvęs vienintelis rinkimų pažadas, kurį kairiųjų pažiūrų prezidentas apskritai sugebėjęs ištesėti. Į mitingą susirinko daugiau nei milijonas įvairiausių pažiūrų asmenų – krikščionys, žydai, musulmonai, laisvamaniai ir kiti susivienijo tam, kad pasisakytų už pamatinio visuomenės vieneto – šeimos – savitumą ir apgintų vaikų teisę augti su tėvu ir motina. Mitinge dalyvavo ir homoseksualų.

Apytiksliai 1 mln. žmonių taip pat dalyvavo šį šeštadienį Slovakijoje vykusiame referendume, kurio organizatoriai sulaukė ir popiežiaus Pranciškaus palaikymo, – būtent pontifiko atvaizdas puošė balsuoti kviečiančius stendus. Referendumo dalyviams pateikti trys klausimai: ar santuoka galima laikyti tik sąjungą tarp vyro ir moters, ar uždrausti vienalytėms poroms įsivaikinti vaikus ir ar galima suteikti tėvams teisę neleisti vaikų į lytinio švietimo pamokas. Daugiau negu 90 proc. balsavusiųjų į visus tris klausimus atsakė teigiamai.

Slovakijoje gyvena apie 5,4 mln. žmonių. Nors balsavime dalyvavo tik 21,4 proc. šalies gyventojų ir referendumo rezultatai laikomi neprivalomais (minimalus galiojančio referendumo dalyvių skaičius turi būti daugiau negu 50 proc.), akciją organizavęs „Aljansas už šeimą“ džiaugiasi savanorių įsitraukimu, visuomenėje vykusiomis aktyviomis diskusijomis apie šeimos reikšmę ir vaikų gerovę.

Šeimos, kaip vyro ir moters sąjungos, gynėjai, dažnai sulaukia visokių nemalonių etikečių. Ne išimtis ir šis referendumas, kurį dalis Vakarų žiniasklaidos priemonių pavadino „homoseksualų teises varžančia iniciatyva“. Tačiau ginantieji šeimą visada laikosi pozicijos „už“, ne „prieš“ ką nors. Pasisakymas už šeimą, kylančią iš vyro ir moters įsipareigojimo santuokoje, yra vienintelės natūralios terpės, kur gimsta ir auga naujas žmogus, gynimas. Santuoka ir iš jos kylanti šeima geriausiai užtikrina vaiko teisę augti su savo biologiniais tėvais. Išsaugodami santuoką, kaip vyro ir moters sąjungą, bei iš jos kylančią šeimą, saugome išskirtinį socialinį institutą, pirmąją vaikų socializacijos erdvę, kurioje žmonės išmoksta ištikimai rūpintis vieni kitais, įsipareigoti, priimti meilę ir ja dalytis. Šeimos sampratos išplėtimas pirmiausia reikštų ne lygias teises, o su santuoka susietos šeimos išskirtinumo ir šio instituto išskirtinio indėlio į visuomenės gerovę sumenkinimą.

Įvairios pilietinės iniciatyvos Europoje (Prancūzija, Kroatija, Jungtinė Karalystė, Airija, Slovakija ir kt.) rodo, kad vyro ir moters santuoka ir iš jos kylanti šeima yra suprantama ir vertinama kaip visuomenės pamatas. Dauguma Europos piliečių neabejoja šio instituto išskirtinumu bei būtinybe suteikti jam tam tikras teisėtas ir reikalingas visuomenines privilegijas. Pavyzdžiai rodo, kad ir mažumos bei kitokį gyvenimo būdą pasirinkę žmonės nebūtinai jaučiasi dėl to diskriminuojami.

Argumentai, kodėl vyro ir moters santuoka ir iš jos kylanti šeima yra išskirtinė, jau išsakyti. Vis dėlto politinis elitas dažnai turi savų interesų. Gana akivaizdu, kad politinius sprendimus lemia ne vien argumentai, bet ir politinė mada, prisidengianti tariama užuojauta mažumoms, kitokiems asmenims. Imkime kad ir Estijos pavyzdį, kur parlamentarų mažuma 2014 metų spalį priėmė piliečių daugumos nepalaikomą sprendimą – įteisinti vienalytes partnerystes. Nors tų pačių metų rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. estų nepritaria šiam įstatymo projektui, keičiančiam šeimos instituto sampratą.

Susitikime su Lietuvos vyskupais kalbėdamas apie būtinybę daugiau dėmesio skirti šeimai, popiežius Pranciškus akcentavo ne tik išorines grėsmes, bet ir pastoracinio darbo su šeimomis svarbą. Juk tiek pilietinė veikla, per kurią ugdomi, informuojami bei mobilizuojami tie, kurie supranta santuokos ir šeimos instituto svarbą, tiek darbas su planuojančiais tuoktis bei sukūrusiais šeimą asmenimis yra vienas kitą papildantys šeimos saugojimo ir stiprinimo būdai.

Sociologai seniai žino, kad susituokę žmonės yra sveikesni, socialiai aktyvesni ir laimingesni, tačiau iki šiol nebuvo tiksliai žinoma, ar žmonės yra laimingi, nes tuokiasi, ar laimingesni žmonės tiesiog labiau linkę tuoktis. 2014 metų pabaigoje JAV nacionalinio ekonominių tyrimų biuro („National Bureau of Economic Research“) paskelbta analizė rodo, kad būtent santuoka mus daro laimingesnius ir labiau patenkintus savo gyvenimu. Ypač tai akivaizdu sunkiausiais gyvenimo periodais. Paradoksalu, bet palyginus šią informaciją su skyrybų statistika neatrodo, kad žmonės nori būti laimingi.

Popiežiaus Pranciškaus paraginimai ir perspėjimai buvo skirti Lietuvos vyskupų delegacijai. Vis dėlto į juos verta įsiklausyti visiems mūsų šalies gyventojams. Juk gindami šeimą kovojame ne už praeitį ar tradicijų išlaikymą, o už geresnę visos visuomenės ateitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"