TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos partinės sistemos kontūrai Krymo kontekste

2014 03 14 6:00

Maidano įvykiai Ukrainoje ir Rusijos karinė intervencija į Krymą atskleidė, kad valdančiosios koalicijos ir opozicijos perskyra mūsų šalyje nėra tik asmeninių antipatijų rezultatas. 

Nepaisant pastaraisiais metais dažnų debatų apie politiką regionų atžvilgiu ir abortų draudimą, atrodo, kad Lietuvos partijas aiškiausiai skiria ne ekonominė programa ar socialinis liberalumas, o geopolitinė orientacija.

Remiantis politologais Peteriu Mairu ir Casu Mudde'u, politines jėgas galima skirstyti pagal kelis kriterijus: kilmę ir sociologiją, pavadinimus, tarptautinius ryšius, ideologijas. Jeigu remtumės tik pavadinimais, grupuodami Lietuvos partijas, itin prasmingo paveikslo nepamatytume. Politologų populistine vadinama Darbo partija (DP) yra pasipuošusi socialdemokratiškoms jėgoms būdingu vardu, o "Drąsos kelio", „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) pavadinimai nieko apie šių partijų (tikėtiną) priklausomybę partijų šeimoms nepasako.

Jeigu atsižvelgsime į tarptautinius ryšius, skirstymas dar labiau komplikuojasi. Šešios atstovus Europos Parlamente (EP) turinčios Lietuvos partijos priklauso penkioms skirtingoms jo frakcijoms. Kai portalas „Euractive“ 2014 metų pradžioje pagal šį kriterijų suskirstė Europos Sąjungos šalių vyriausybes, Lietuva kartu su Suomija buvo vienintelės kategorijoje „kita“ - jų nebuvo įmanoma priskirti prie jokios grupės pagal prasmę. Nenuostabu, juk nė viena dabartinę Algirdo Butkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę sudarančių nepriklauso tai pačiai EP frakcijai.

O kaip dėl ideologijų? Dalis apžvalgininkų sakytų, kad jų Lietuvoje nėra, yra tik valdžios trokštančios grupuotės ir asmeninės antipatijos (simpatijos). Vis dėlto politikai tam tikras vertybes turi ir ne taip jau retai palaiko skirtingus principus. Šiuos skirtumus galima tirti įvairiais būdais: pagal balsavimą Seime, viešus pareiškimus, tiesiogines apklausas.

Kad ir kokį metodą pasitelktume, naudojant Vakarų partinėje politikoje dvi svarbiausias politinio konflikto dimensijas – ekonomikos reguliavimo ir socialinio konservatyvumo – prasmingai Lietuvos partijas suskirstyti yra sunku. Pavyzdžiui, vienoje valdančiojoje koalicijoje „sugyvena“ ir abortų draudimą palaikanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ir prieš tai protestuojantis flangas Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Apskritai pagal moralinį liberalumą nei Andriaus Kubiliaus, nei dabartinė A.Butkevičiaus Vyriausybė neatrodo natūralios. Tačiau pasigilinus tai neatrodo itin prieštaringa - išskyrus Liberalų sąjūdį (LS), kitos partijos Lietuvoje nedemonstruoja bent kiek nuoseklesnių libertalinių pažiūrų ir linksta į konservatyvumą.

Lietuvos politikų vertybių tyrimai rodo, kad mūsų partinės sistemos struktūra tampa aiškesnė tada, kai ekonominiai klausimai yra derinami su pokomunistiniam regionui specifine idėjine perskyra - tarp pragmatiško sovietmečio ir Rusijos vertinimo (viena stovykla, paprastai kairieji ir populistai) bei aiškiai neigiamos pozicijos šiais klausimais (kita stovykla, paprastai dešinieji). Analizuojant politikų atsakymus į vertybes matuojančias apklausas, pagal šias dvi dimensijas trys didžiausios A.Butkevičiaus Vyriausybės partijos - LSDP, DP ir TT - yra labai arti viena kitos. Visos jos atstovauja nuosaikiai pragmatiškai pozicijai Rusijos ir sovietmečio atžvilgiu, o ekonominėje retorikoje linksta į valstybės reguliavimą.

Iki Ukrainos įvykių atrodė, kad bent jau deklaratyviu lygmeniu stipriausia iš šių dviejų dimensijų aiškiai tampa ekonominė. Rusijos ir tuo labiau sovietmečio klausimai nuo krizės laikotarpio buvo kiek pastumti į šoną, o partijų diskusijos sukosi apie diržų susiveržimo politiką (ją natūraliai labiau palaikė LS ir konservatoriai) ir socialinį bei ekonominį teisingumą (buvo daugiau kairiųjų „arkliukas“). Vis dėlto praėjus daugiau nei metams po 2012 metų Seimo rinkimų, atrodo, ta perskyra realybėje nublanko. Konservatoriai vis kalba apie pensijų didinimą, taip lyg ir pamiršdami savo „dešinumą“, o socialdemokratai kairiosios politikos, kaip visada būdami valdžioje, išsižada.

Atrodo, kad Maidanas, paskui ir tolesni įvykiai, deja, Lietuvos partinės sistemos veikėjus vėl sustatė į įprastas vietas. Būtent šių įvykių kontekste buvo matyti aštrūs skirtumai tarp Ukrainai besąlygišką paramą reiškusių konservatorių ir liberalų iš vienos pusės, bei labai atsargiai Rusijos klausimą lietusių socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ - iš kitos. Apskritai iš didžiausios šiuo metu Seime partijos - LSDP - nebuvo aiškios ir nuoseklios žinios apie tai, kad Rusija elgiasi neteisėtai, o Lietuva turėtų imtis atitinkamų priemonių stiprinant gynybą. Priešingai, pradėta kalbėti apie sankcijų Rusijai nereikalingumą. Beje, įdomu tai, kad prie panašios retorikos prisidėjo ir Artūras Zuokas, taip lyg patvirtindamas apie transformaciją iš dešiniojo į nežinia ką.

Žinoma, galima kelti klausimą, kiek opozicija būtų drąsi, jeigu pati šiuo metu stovėtų prie valstybės vairo. Tačiau dabartinės Vyriausybės nuostatos, kad ir palankios partijų skirtumus norinčiam identifikuoti tyrėjui, kiek liūdina. Dėti viltis į DP ir TT būtų pernelyg naivu, bet valdančiojoje koalicijoje dominuojantys socialdemokratai tikrai galėtų elgtis principingiau ir pagaliau pradėti kratytis grąžymosi į neseną praeitį ir Rytus. Žinoma, jie visada gali teisintis savo rinkėjų lūkesčiais, tačiau LSDP elektorate yra ir nemažai tokių, kuriems su Rusija nepakeliui. Be to, visuomenės nuomonė gali keistis, jeigu pavyzdį rodytų pati partija ir jos politikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"